“Žuvėdros“ statytojai išfiltravo A.Čechovą

OKT  / Vilniaus miesto teatre vasario 22-23 d. pristatoma Antono Čechovo pjesės „Žuvėdra“ premjera. Pasak režisieriaus Oskaro Koršunovo, šią pjesę jis norėjo statyti nuo pat savo režisūrinio kelio pirmųjų žingsnių, tačiau šiai pjesei reikia daug ne tik teatrinės, bet ir gyvenimo patirties.

„Tai viena mylimiausių mano pjesių, kurią norėjau statyti nuo pat to laiko, kai pradėjau galvoti apie režisūrą ir teatrą, tačiau reikėjo išlaukti. Statyti A.Čechovą nei lengva, nei sunku – tiesiog reikia turėti ne tik teatrinės, bet ir gyvenimo patirties. A.Čechovo kūryba yra tam tikra prarastųjų, praradimo dramaturgija. Statyti A.Čechovo neturint asmeninių praradimų galbūt ir neįmanoma“, – teigė O.Koršunovas.

Ši premjera netipiška – spektaklis jau  rodytas maždaug dešimt kartų, sulaukta nemažai atsiliepimų, kvietimų į tarptautinius festivalius. Tačiau, O.Koršunovo teigimu, tai normali praktika Skandinavijos teatruose, kai pirmieji spektakliai rodomi prieš oficialią premjerą ir taip žiūrovai įtraukiami į kūrybą.

„Norisi spektaklį parengti gerai. Premjerinė įtampa dažnai daug ką sugadina. Procesas buvo labai įdomus, daug gilintasi į medžiagą, į kitus spektaklius. Nuo pat pradžių nebuvo nustatytas konkretus laikas ir net pats faktas, ar įvyks premjera, ir tai mums padėjo išlikti laisviems“, – tvirtino „Žuvėdros“ režisierius.

Ši premjera užbaigs OKT spektaklių trilogiją, kuria buvo plėtojamos esminių egzistencinių aktoriaus ir režisieriaus profesijų klausimų paieškos. Pirmasis toks spektaklis buvo „Hamletas“, vėliau – „Dugne“, o dabar „Žuvėdra“.

„Šiais spektakliais siekiama atsakyti į klausimus, kas yra režisierius, kas yra aktorius, kas yra šiuolaikinis žiūrovas. Planuojame parodyti šią trilogiją spektaklį po spektaklio. Ši premjera vainikuoja penkioliktąjį mūsų teatro sezoną. Visi mūsų spektakliai turėjo panašius tikslus – šiuolaikines pjeses statyti kaip klasiką, o klasiką pristatyti kaip šiuolaikinę dramaturgiją. Tai labiausiai atsispindi „Žuvėdroje“, nes ši pjesė yra šiuolaikinio teatro sinonimas, ši pjesė pakeitė teatrą“, – pasakojo režisierius.

Spektaklyje atsisakyta daugelio teatrinių atributų, jo scenografija minimali. Tai padaryta siekiant išsivaduoti iš išankstinių nusistatymų ir stereotipų apie A.Čechovo kūrybą.

„Svarbiausia, kad čia nėra rampos, nėra tam tikro psichologinio Rubikono tarp žiūrovo ir aktoriaus. Visa tai panaikinta.  Stengiamės sudaryti įspūdį, kad aktoriai kuria istoriją tarsi išeidami iš žiūrovų terpės, – teigė O.Koršunovas. –  Spektaklio laukas išplėstas – aktorius galima matyti scenoje ir tada, kai jie nevaidina. Tai iliustruoja teatro virtuvę – galima išvysti,kaip vaidmenys kuriami, kaip nuo jų atsiribojama, atskleidžiama, kur yra tarpas tarp vaidmens ir žmogaus.“

Medvedenkos vaidmenį kuriančio aktoriaus Giedriaus Savickio teigimu, statant spektaklį A.Čechovą stengtasi filtruoti daugelį kartų, kol jis taps visiškai skaidrus.

„Kai žmogus skaito poeziją, juk nesvarbu, kaip jis apsirengęs. Mes, aktoriai, ateiname iš mūsų dienos ir įžengiam į A.Čechovo dieną“, – teigė aktorius.

Iš rusų kalbos „Žuvėdrą“ vertė Sigitas Parulskis.  Scenografiją kūrė O.Koršunovas, muziką – kompozitorius Gintaras Sodeika.  Kostiumų dailininkė – Dovilė Gudačiauskaitė.

„Žuvėdroje“ vaidina Nelė Savičenko, Martynas Nedzinskas, Darius Meškauskas, Gelminė Glemžaitė, Vytautas Anužis, Airida Gintautaitė, Rasa Samuolytė, Darius Gumauskas, Dainius Gavenonis, Kirilas Glušajevas, G.Savickas.

****

ELTA, Lietuvos rytas, 2014 m. vasario 17 d.