MIRANDA
Režisierius Oskaras Koršunovas:
„Pjesę “Audra” galima labai įvairiai interpretuoti. Dažniausiai ji statoma kaip pasaka suaugusiems, fejerija, netgi buvo pasirodžiusi kaip opera. Bet man yra įdomi Jano Kotto interpretacija, kuris įžiūri „Audroje“ socialinę dramą apie nesibaigiančią ir absurdišką kovą dėl valdžios. Įsigilinus mes pamatome valdžios ir žmogaus dramą. Ši drama nesibaigianti.
Žmonių ištrėmimas į negyvenamą salą vyko visais laikais. Valdžiai „nepatogiems“ žmonėms tokios salos būdavo kuriamos visur, tačiau būtent Sovietų sąjungoje plytėjo negyvenami salynai, kuriuose būdavo įkurdinami iškiliausi kūrėjai. Ir kiekviena negyvenama sala būdavo pilna gyvenimo, nes tose tremties zonose buvo disidentiškai bandoma išsaugoti savo dvasinį gyvenimą. Kaip ir Prosperui negyvenamoj saloj ypatingą reikšmę turėjo knygos, taip ir sovietiniame gyvenime knygos suteikdavo galimybę išlikti dvasinėje rezistencijoje. Labiausiai mane šioje pjesėje domina Miranda. Dažniausiai ji yra traktuojama kaip naivi princesė, tačiau Miranda yra sukurta Prospero, ji yra Prospero siela. Juk galiausiai, negyvenamų salų tremtyse kūrėjai vis dėlto užaugindavo savo Mirandas. Ir nors mūsų pasirinkti įvaizdžiai perkelia veiksmą į praėjusį šimtmetį, mes mėginame kalbėti universaliau – apie kūrėjo, intelektualo priverstinį slėpimąsi savo būties kiaute, nes tai tik iliuzija, kad šiandien kažkas pasikeitė ir kad ateis tokie Platono utopiniai laikai , kai valdžiai prireiks filosofo.”
Scenografija
Dainius Liškevicius
Kostiumų dailininkas
Aleksandras Pogrebnojus
Muzika
Antanas Jasenka
Šviesų dailininkas
Eugenijus Sabaliauskas
Garso dizaineris
Ignas Juzokas
Vaidina
Povilas Budrys/Darius Meškauskas, Airida Gintautaitė
Premjera
2011 July 17
Recenzijos
Marija Ševtsova
Laura Caretti, Hystrio
Anton Chitrov
Alena Karas
Nyulassy Attila
Nánay Fanni
Jaszay Tamas
Anna Jazgarska, Dziennik Teatralny Trójmiasto
Matylda Sielska, e-splot.pl
Helmutas Šabasevičius, "Menų faktūra"
Andrius Jevsejevas, "Kultūros barai" Nr. 9
Konstantinas Borkovskis, "7 meno dienos"
