Ugnies veidas

Reikia tik juos [Kurtą ir Olgą] pamatyti sutūpus ant sofos kraštų, šaltai ir tarsi iš tolo stebint tėvus.(…) Siaubingi vaikai negailestingam pasaulyje. Pragaras yra čia, paprasčiausioje kasdienybėje ir pilkume, kurie skverbiasi į jus pro visas odos poras. Persmelkia nuobodulys ir neviltis, užgniaužtas maištas, trenkia į veidą tuštuma ir nebūtim, vienatvėmis, kurios gyvena šalia, nesugebėdamos komunikuoti nei tarpusavy, nei su kitais. Visiška besąlygiška juoduma. Ugnis čia ne apsivalymo, o pagoniško pragaro, šabo apeigų, kur palengva grimzta visa žmonija.

Zoé Lin „Gaisre sustingusios šeimos istorija“. L’Humanité, 2002 liepos 16

Olga (fenomenalioji Rasa Samuolytė) – tai vienu metu ir paauglė, ir laisvo elgesio moteris (…) Kartais Kurtas būna patetiškas, kartais juokingas. Kai mums jau ima rodytis, kad tai paprastas, normalus paauglys, aktorius padaro vieną grimasą ir vietoj ankstesnio įsitikinimo mums belieka nerimas. (…). Kurto namuose viskas aukštyn kojom. Tėvai nėra tėvais, vaikai – vaikais (…). Tėvų akimis žiūrint, jų vaikai yra išsigimėliai. Vaikų akimis žiūrint, jų tėvai mirę, tik apsimeta, kad egzistuoja. (…) Šioje šeimoje meilė mirė. Kurtas ir Olga bando ją kažkuo pakeisti. Tai gali būti mirtis, gali būti seksas.

Lukasz Drewniak „Vaikinas su degtukais“. Teatr Nr. 10, 2000 m. lapkritis

Baldai, vonios, unitazai, televizoriai, skalbimo mašinos užima tiek vietos, jog jos nebelieka aktoriams, kurie dėl to priversti lipti ant stalų, spintų bei sofų, o kartais nužengti pas žiūrovus. Tas puikus pastatymas metaforiškai perteikė tai, ką vokiečių teatras pasakytų tiesiai šviesiai, ir darė kur kas didesnį poveikį negu spektaklis, kurį prieš dvejus metus Torunėje buvo parodęs Thomas Ostermeieris. (…) Tokioje valstybėje kaip Lietuva materialinių gėrybių vartojimas pastaruoju metu tapo aukščiausia visuomenės vertybe, o teatras atskleidžia moralinę tuštumą, kuri slypi už prekybiniais sandoriais paremto gyvenimo.

Roman Pawlowski „Septynios lenkų kritiko kelionės ieškant Lietuvos teatro“. Kultūros barai, 2001 Nr. 4