Pasijutau lyg dalyvaučiau kastinge. Aktoriai apsirengę šiuolaikinius drabužius, vaidina lengvai ir iš pradžių nejunti, kad visa tai – spektaklis. Neprasidės jis ir vėliau. Anapus viso šio pasirengimo spektakliui egzistuoja kita neregima realybė – realūs Nina, Kostia, Dornas, Arkadina… Čia nėra teisių ir nėra kaltų… Užuojauta randasi visiems personažams. Jų istorijos – tai kiekvieno jų asmeninė drama. Čia nėra teatro, bet yra gyvenimas. Pasižiūrėjus spektaklį apima jausmas, kad žiūrovas atsitiktinai tapo svetimos dramos liudininku. Ir dar – didžiulės atjautos herojams jausmas.