Stulbinantis Krepas

Visi tie, kurie matė „Paskutinę Krepo juostą“ „Temporada Alta“ festivalyje, supras, jog plačiai pripažintame Oskaro Koršunovo genialume glūdi ir nepaprastas kuklumas, būtinas priimant airiškos Nobelio premijos pjesės „geležinę logiką“. Įgudęs žonglierius, akinančiai išradingas, su juo jau esame susidūrę kituose „Temporada Alta“ festivalio spektakliuose Žironoje („Mirandoje“, „Žuvėdroje“, „Hamlete“…): lietuvių režisierius Oskaras Koršunovas, visiškai susistygavęs su savo bendrakeleiviu Juozu Budraičiu, „Sala Planeta“ teatro salėje mums parodė pačią įtikinamiausią „Paskutinės Krepo juostos“ viziją (ne versiją), kurią mes kada nors esame matę. Net ir toji disciplinuota Pierre Chabert vizija, vaidinta Beketo salėje, neprilygsta stulbinančiam Budraičiui, 75 metų aktoriui, kuris, rodos, nori suteikti savo vaidybai testamentinį apleistumo akcentą, tarsi sakydamas: „man jau viskas vis viena“.