Pasmerktas populiarumui

Avinjono festivalyje (Prancūzija) nuskynusiu laurus naujausiu Oskaro Koršunovo pastatytu spektakliu „Meistras ir Margarita“ antrąjį sezoną pradeda vienintelis Lietuvoje privatus O.Koršunovo teatras. Spektaklio kūrėjai neslėpė, jog, įkūnydami scenoje šį sudėtingą kūrinį, įkvėpimo sėmėsi… beprotnamyje.
iį garsų Michailo Bulgakovo kūrinį inscenizavo O.Koršunovo bičiulis ir bendražygis rašytojas Sigitas Parulskis, su kuriuo bendradarbiauta prieš keletą metų statant tuomet skandalingą spektaklį „P.S. Byla O.K.“ O štai dabar du jauni, bet jau spėję pagarsėti menininkai susitelkė kitam dideliam ir rizikingam darbui – sceniniam „Meistro ir Margaritos“ variantui. O.Koršunovas, rizikuodamas nusisukti sprandą, pateikė inteligentijos ypač pamėgto kūrinio intriguojančią teatrinę versiją.

Dvasia

M.Bulgakovo knygos epitafija „Rankraščiai nedega“ tapo tarsi rašytojo paraiška būsimoms kartoms, nes jo kūrinio aktualumas nesensta. Nors galbūt didesnį efektą spektaklis būtų sukėlęs, jeigu jį būtų pastatę prieš dešimt metų, kai Lietuvoje tebetvyrojo dainuojančios revoliucijos dvasia.
Spektaklio kūrėjai mums pristato žinomą kūrinį, perskaitytą šiandienos žmogaus akimis, todėl įvairioms kartoms atstovaujantys žiūrovai gali pasigesti vienų ar kitų „Meistro ir Margaritos“ autoriaus ar savo paties sudėliotų akcentų. S.Parulskis išgrynino daugiaplanį romano spektrą ir apsistojo ties pagrindinėmis, jo ir režisieriaus nuomone, svarbesnėmis temomis: mirtis-prisikėlimas, auka-atsivertimas, žinoma, ir meilė – „tikra, amžina meilė“, kurią taip stulbinamai jausmingai aprašė M.Bulgakovas. Margaritos ir Meistro meilės tema – labai slidi, ją išaukštinti režisieriui ir aktoriams (Aldonai Bendoriūtei ir Ryčiui Saladžiui) reikėjo ypatingo subtilumo, antraip siekiant parodyti jausmų gilumą labai lengva buvo nusiristi iki melodramos. O ji šiandien mūsų teatre apskritai nepageidaujama.
Žiūrovai pamatys Meistrą, ko gero, visai ne tokį, kokį yra susikūrę savo vaizduotėje. Režisierius sumanė išryškinti ne išorinį, o vidinį šio herojaus grožį, nesureikšminti jo herojiškumo. Visas dėmesys sutelktas į Meistro žmogiškąsias savybes: jautrumą, ištikimybę, tikrumą. Tai, beje, išryškinama kitų – šaržuotų personažų fone.

Jaudulys

Kaip sakė LŽ režisierius O.Koršunovas, statyti spektaklį pagal M.Bulgakovo romaną „Meistras ir Margarita“ buvusi jo didžioji svajonė. Spektaklio idėja brendo ilgai, bet repeticijos „Skaiteks“ gamykloje vyko neįtikimai trumpai – tik du mėnesius. Pirmieji premjerą išvydę Avinjono festivalio žiūrovai buvo sužavėti. Tai liudija ir Prancūzijos spaudos įvertinimai. Štai „L’Humanite“ laikraščio apžvalgininkas, susižavėjęs O.Koršunovo spektakliu, kuriame taupiomis ir labai taikliomis priemonėmis atkuriama trečiojo dešimtmečio dvasia, rašė: „Akivaizdu koks vertingas mums šis jaunas žmogus, matantis teatrą kaip (už)degantį veiksmą, kuriam būtinas aukščiausias fizinis ir protinis atsidavimas, atmetus pasenusią psichologinę sferą. O tai toks retas atvejis, kad skubame pirmi jį pabrėžti“.
Nepaisydamas prancūzų publikos susižavėjimo, O.Koršunovas prieš premjerą Vilniuje jaudinasi. „Sunkiausia savo darbą rodyti savai publikai, – teigė jis. – Ar pasikartos Avinjono triumfas? Ar supras, ką norėjome pasakyti savaip perskaitę „Meistrą ir Margaritą“. Sugrįžę iš Avinjono, norėjome dar kažką keisti, tobulinti, tačiau iš esmės viskas liko taip pat“. Anot režisieriaus, neatsisakyta pagrindinių M.Bulgakovo romano linijų, kūrėjai siekia asociatyviai veikti žiūrovų vaizduotę. Spektaklyje palikta daug vietos aktorių improvizacijoms.

Beprotnamis

„Meistro ir Margaritos“ inscenizacijos autorius S.Parulskis sakė nesinaudojęs naujausiu Algimanto Mikutos vertimu, pats vertęs iš originalo.
LŽ paklaustas, kaip pavyko tokį didžiulį M.Bulgakovo kūrinį sutalpinti į trijų valandų spektaklį, rašytojas pajuokavo: „O kas beliko daryti, teko „kastruoti“ genialų kūrinį, atsisakyti romanui būdingų aprašinėjimų bei daugelio herojų. „Meistre ir Margaritoje“ 506 personažai, o mūsų spektaklyje – penkiolika. Jeigu būtume palikę visus, būtų tekę susikeisti artistams vietomis su žiūrovais, kaip viename spektaklyje yra padaręs režisierius Gintaras Varnas. Pats inscenizacijos procesas vyko daugmaž spontaniškai – čia pat verčiant reikalingas teksto vietas ir repetuojant scenas“.
S.Parulskis prisipažino, kad jis, scenografė Jūratė Paulėkaitė ir keletas aktorių įkvėpimo interpretuodami M.Bulgakovo romaną (interpretacijos pagrindas beprotnamio pacientų sapnas) sėmėsi Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninėje, bendraudami su pacientais ir gydytojais. „Prašėme, kad mus uždarytų joje bent savaitei, bet neatsirado vietos, – juokavo poetas. Jeigu tektų kurti spektaklį apie kosmonautus, važiuotume į Baikonūrą“.

Sintezė

„Meistras ir Margarita“ vedė iš proto S.Parulskį ir O.Koršunovą.
Šiame unikaliame spektaklyje susirinko visas įvairių sričių menininkų žvaigždynas. Kostiumus spektakliui sukūrė žinomi dizaineriai Vida Simanavičiūtė ir Aleksandras Pogrebnojus, kompozitorius – Gintaras Sodeika. Tačiau bene didžiausia staigmena spektaklyje – išvysti Lietuvos vardą pasaulyje garsinantį pianistą Petrą Geniušą. Jis spektaklyje atlieka taperio vaidmenį ir beveik visas tris spektaklio valandas gyvai skambina įvairių laikų kompozitorių kūrinius. Beje, muzikai spektaklyje skiriama ypatinga vieta, todėl, anot O.Koršunovo, labai svarbi maestro įtaiga, kai jis aktorius laiko „ant klavišų“. Pats P.Geniušas LŽ sakė, kad jam vaidinti ir groti šiame spektaklyje didžiausia laimė, nes „Meistras ir Margarita“ kūrinys, jį sujaudinęs jaunystėje ir savo galios nenustojęs šiandien. P.Geniušo dubleris šiame spektaklyje jaunas pianistas Dainius Račys.
Jau susidomėjote šiuo unikaliu pastatymu? Tad – pirmyn į premjerą, kuri vyks Nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje rugsėjo 17-19 dienomis. Publika Kokiai publikai skiriamas šis intelektualus, daugiareikšmis ir polifoniškas spektaklis? Ar tai pačiai, kuri veržiasi žiūrėti skandalingojo „Shoping…“? Anot O.Koršunovo, ir į pastarąjį skandalingą spektaklį susirenka labai įvairi publika, ne vien žalias jaunimėlis. Todėl jis tikisi, kad „Meistras ir Margarita“ taip pat patrauks pačią įvairiausią publiką.  Spektaklis turėtų sudominti net ir tuos, kurie neskaitė M.Bulgakovo romano.