Meilė kaip taisyklių laužymas

„Apvalytuosiuose“ Foucault prisijungia prie Barthes, homoseksualumas baudžiamas kankinimu, o kraujomaišiška meilė (merginos meilė jos mirusiam broliui) priveda prie lyties pakeitimo, kylančio iš troškimo būti tuo, kurio nebėra. Kane peržengia ribas ištirpindama priešingybes: vyriškumą ir moteriškumą, tikrovę ir vaizduotę, gyvenimą ir mirtį, kūną ir sielą. Koršunovas atiduoda pagarbą radikaliam Kane žodžiui poetišku spektaklio pastatymu, kuris pabrėžia, kad meilė pranoksta smurtą; nuoga scena, ant kurios rašomi dramaturgės tekstai; jaunais puikiais aktoriais ir savo meile teatrui, kuri pastūmėja režisierių dirbti su šviesa (tamsa) ir kūno judesiais. Nežinau, ar šis dramatiškas menas padeda gyventi ar apvalo, bet jis sukrečia ir negali liautis apie jį galvojus.