Iš mūsų vaidybų. Laiškai apie teatrą (IV)

Užtat uoliai atidirbti personažai, kokių jau seniai neteko matyti, pasirodo Jokūbo Brazio režisuotoje „Žuvėdroje“ Oskaro Koršunovo teatre. Jauni aktoriai ir režisierius sugebėjo suteikti Antono Čechovo personažams naujumo ir leido juos pamatyti kitaip. Tai tamsi ir tragiška „Žuvėdros“ versija, parodanti, kad visi tie žmonės išties labai nelaimingi. Visos moterys – vyrų pražudytos žuvėdros, o dar tiksliau – visi yra sunaikinti, šiuolaikiniais terminais kalbant, toksiškų santykių ir ydingos priklausomybės vienas nuo kito. Veikėjų aistra – skausminga, brutali, tikra, atvira ir nė kiek neromantizuota, o gerai įžeminta. Iš personažų ypač įsiminė vyro smurtą patirianti Polina, tai, kaip tiksliai nuo menkiausių detalių ją kūrė aktorė Augustė Šimulynaitė.