Spalio pradžioje Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ dalyvius, teatro mėgėjus bei įvairių sričių atstovus (ekonomistę A. Maldeikienę, kunigą J. Sasnauską, dizainerę S. Straukaitę, modelį R. Mikailionytė ir kt.) priviliojo į buvusiuose Profsąjungų rūmuose vykusį teatrą-žaidimą-performansą „Feast fashion“. Anotacija skelbė – tai nuotakų varžytuvės, o nugalėtoja išrenkama pagal didžiausią asmeninės tragedijos svorį, t. y. laimi ta, kuriai labiausiai reikia pagalbos iš šalies.
Spektaklio dalyvius, visai kaip Osidėją iš Homero epo, jau prie durų sireniškai bandė užliūliuoti visokiausi kerai ir apžavai: buvo dalinamos skirtingų spalvų popierinės gėlės, kurias buvo siūloma įsisegti dalyviams, taip pat dovanojami firminiai „Feast fashion“ kvepalų mėginėliai. Iš pažiūros – tikra mados ir tuštybės šventė, bet ar iš tiesų viskas buvo taip pompastiškai beprasmiška?
Pasirodo, už madų spektaklio šviesų ir triukų slėpėsi aktualios socialinės problemos, kurias konkurso pabaigoje ir bandė spręsti ant podiumo iškviesti žinomi Lietuvos veidai. Tataigi, nuotakų sukneles siuvo vieno Estijos kaimo bedarbiai. „Guts United“ (spektaklio režisierės lietuvė Simona Biekštaitė ir estė Marit Sirgments) taip bandė atkreipti dėmesį į aktualią šalies problemą – bedarbystę. Tai, kad šis hepeningas buvo rodomas kaip tik Profsąjungų rūmuose, kurie kadaise gynė darbuotojų teises, taip pat labai gražiai susisieja su bedarbystės problema.
Vien įžengus į salę mane pasitiko aitrus svogūnų kvapas ir paaiškėjo, jog užsilipdyti ausų ir prisirišti prie laivo stiebo taip, kaip pavyko Odisėjui, man nebepavyks ir būsiu įtraukta į šią chaotišką šiukšlių ir bedarbių mados šventę. Užliūliuota sirenų kauksmo spektaklio metu sugebėjau net nusitėkšti nuo tribūnos kėdės ir vėliau spektaklį leidau jau ant žemės, bet vis dar levituodama kažkur ore.
Šiuolaikiniuose renginiuose labai paplitus medijų ir žiūrovo įtraukimo į spektaklį reiškiniui „Feast fashion“ taip pat pasinaudojo šiuo triuku – pasirodžius visoms keturiolikai nuotakų (tiesa, jas įkūnijo jauniausia Oskaro Koršunovo teatro aktorių karta) žiūrovai buvo pakviesti siųsti trumpąją žinutę ir balsuoti už vieną iš jų bei tiesiogiai veikti spektaklio eigą.
Patyrus stresą prabalsavau ne už tą nuotaką, o nuotakų konkursą laimėjo ta, kuri labiausiai prasigėrusi. Ar tai taip pat pabrėžia dar vieną mūsų tautos problemą? O ką reiškė tai, jog ne visos nuotakos buvo moteriškos lyties?
Išrinkus nuotaką ant podiumo buvo kviečiami Lietuvos profesionalai, kurie dalijo patarimus vargšei nugalėtojai, o galiausiai šiai prabilus paaiškėjo, jog jai visai nusispjaut ant suknelės, jaunikio, jai duotų patarimų ir visai visko..
Iš tiesų nusistebėjau tokia nelaiminga pabaiga, kuri tarsi nebepalieka jokios vilties ir tik pabrėžia žmogaus nusivylimą ir tragizmą šiuolaikinėje visuomenėje. Tiesa, „Feast fashion“ – pirmoji tarptautinio projekto dalis, antroji bus pristatyta NO99 Taline ir tikėkimės, jog ten viltis bus sugražinta.
