Per sekinamas gastroles Europoje O.Koršunovo trupės aktoriai ilsėjosi ir repetuodami
Oskaro Koršunovo teatro (OKT) trupė, per keturis mėnesius apkeliavusi beveik visą Europą, metų sandūroje pristatė spektaklio pagal Maksimo Gorkio pjesę „Dugne“ eskizą.
Apie būsimą spektaklį, kuriamą išties neįprastomis sąlygomis, papasakojo Barono vaidmenį jame kuriantis 45 metų aktorius Darius Meškauskas.
– Dariau, neseniai grįžote iš mėnesį trukusių gastrolių Prancūzijoje, kur „Hamletą“ suvaidinote net dvylika kartų. Bet tuo pat metu spėdavote repetuoti ir M.Gorkio „Dugne“. Ar taip dirbote pirmąsyk?
– Taip, pirmąsyk. Ir apskritai taip ilgai gastroliuoti su vienu spektakliu man dar niekada neteko.
Hamleto vaidmuo išties nelengvas – su režisieriumi nuolatos prie jo dirbame, ieškome tikslesnių sprendimų.
Vaidmuo kinta, auga, vyksta nauji atradimai, tad keičiasi ir pats spektaklis.
Žodžiu, tai – gyvas procesas.
– O čia dar pjesės „Dugne“ repeticijos!
– Kiekvieną rytą po pusryčių susirinkdavome viešbučio konferencijų salėje.
Joje skaitydavome M.Gorkio tekstą, analizuodavome personažus, jų santykius, gilindavomės į medžiagą.
Vyko vadinamasis užstalės periodas.
– Ar toks įtemptas tvarkaraštis neišsekino?
– Tam tikrą nuovargį jutome visi. Kita vertus, tiek man, tiek kolegoms naujojo spektaklio repeticijos leisdavo kiek pailsėti nuo „Hamleto“.
Didelis privalumas, kad prie šio „Dugne“ pastatymo dirba visa „Hamleto“ trupė.
Nors daugelis atstovaujame skirtingoms kartoms ir teatro mokykloms, turime itin stiprią komandą. Taip pat ir tam tikrą repetavimo būdą.
Vargu ar kitokiu atveju mums būtų pavykę pasiekti dabartinį rezultatą.
Retas atvejis, kai tokį ilgą laiką galėjome būti visi kartu ir dar geriau pažinti vienas kitą ir kaip žmones, ir kaip aktorius.
Sakyčiau, tai savotiška investicija į ateitį.
– Kokiame etape dabar yra būsimasis spektaklis?
– Kol kas esame pasiekę tokią repeticijų stadiją, kad galime parodyti spektaklio eskizą.
Tai, ką pamatė susirinkusieji, – paskutinis dramos veiksmas, į kurį įtraukti ir keli ankstesni epizodai.
Tolesnis spektaklio likimas – O.Koršunovo rankose.
– Jūsų manymu, ką šiandien mums sako M.Gorkio „Dugne“ personažai?
– O.Koršunovas nuolat akcentuoja statomos medžiagos santykį su esamuoju laiku. Pjesė „Dugne“ – ne išimtis.
Mano galva, svarbiausia šioje pjesėje yra dievoieška ir žmogiškosios vertybės.
Siekiame, kad žiūrovas iškeltų sau klausimą: „Kokios mano vertybės, kas iš tiesų vertinga, o kas paviršutiniška?“ Skausmingiausias ir yra klausimas „Kas yra svarbu, o kas – ne?“
Mūsų kultūrinėje atmintyje M.Gorkį vis dar apšviečia raudona šviesa.
Mano manymu, šiam autoriui socialinė ir juolab socialistinė tematika nebuvo svarbiausia.
„Dugne“ – kūrinys su stipriu filosofiniu užtaisu, bet kuriuo gyvenamuoju laikotarpiu galintis būti aktualus ir net skausmingas.
Pjesė apie žmogaus dvasinius prieštaravimus
* M.Gorkis-Peškovas (1868-1936) garsiąją pjesę „Dugne“ parašė 1902 m. vienam Maskvos teatrui. Joje iškeltos žmogaus dvasinių prieštaravimų problemos.
* Šis rusų rašytojo kūrinys visuomet sukelia daug diskusijų. Vieni jį vadina revoliuciniu, kiti – lozunginiu. Šiandien pjesė skaitoma ir suprantama kitaip. Atmetus revoliucinius tekstus, ji tampa bendražmogiška.
* „Dugne“ per šimtmetį neišvengiamai prisikaupė daug sceninių štampų dumblo. Ypač išsiskiria sovietmečiu suformuota nuostata, kad idėjinis dramaturgo patosas nukreiptas į kapitalistinės visuomenės kritiką. Tačiau šiuolaikiniam teatrui ši pjesė ir šiandien yra patogi kaip vartotojiškos visuomenės kritika.
* Skirtingi Europos režisieriai ieško ir lengvai randa analogijų tarp visuomenės atstumtųjų, gyvenančių užribyje, likimo prieš šimtą metų ir dabar.
* Iš šios pjesės atkeliavo ir garsioji sovietmečiu mokykloje visus persekiojusi frazė „Žmogus – tai skamba išdidžiai“.
