Luka – tai miestas, įsikūręs Toskanos regione, netoli Ligūrijos jūros. Kaip ir dauguma Italijos miestų Luka pasižymi įstabia ir labai gerai išsilaikiusia architektūra, ypač Renesanso laikus menančiomis sienomis.
„Po dienos pasivaikščiojimo pavadinau Luką architektūriniu cream brule – tokiu mažu desertu, tirpstančiu burnoje. Tai miestas, nustebinęs savo nepretenzingu grožiu. Nesijauti nepatogiai prieš didingus pastatus – jautiesi tarsi besmaguriaudamas desertą. Už kiekvieno kampo laukia siurprizas ir naujos spalvos. Tos siauros gatvelės taip vilioja, net nepajunti kiek ratų jau apsukai. Vėl pamatai kažką detalėse ir nustembi, bet ne aikčioji, o nusišypsai“, – architektūriniais Lukos įspūdžiais dalinasi spektaklyje vaidinusi aktorė Airida Gintautaitė.
Po spektaklio – šiltas publikos priėmimas
Pasibaigus spektakliui, aktoriai Povilas Budrys ir Airida Gintautaitė tradiciškai daugybę kartų išėjo nusilenkti publikai. Publikai lenkėsi ir pats režisierius, tvirtai už rankų laikydamas „Mirandos“ aktorius.
„Nuostabu. Pasirodymas, liksiantis mano mintyse ir širdyje. Ačiū“, – aktoriams ir režisieriui po spektaklio dėkojo tarp publikos buvusi Francesca Erica. „Tikras šedevras. Ačiū“, – jai antrino Renza. „Gražu! Labai gerai!“ – trumpai, bet konkrečiai kalbėjo Fabio, taip pat regėjęs „Mirandą“ Teatro del Giglio teatre.
„Gavau ištisą pliupsnį emocijų. Aktoriai labai talentingi. Režisierius suteikė mums nuostabių įspūdžių bei neįkainojamos patirties“, – susijaudinimo neslėpė Chiara.
„Ačiū už Tavo spektaklį, kuriame, kaip ir kituose Tavo darbuose – nepaisant to, kokie jie skirtingi – visada atrandamas tas skaidrus ir kartu gilus regėjimas, tie apčiuopiami įvaizdžiai ir tie neišvengiami spygliai, esantys kartu su rože“, – po spektaklio kalbėjo italų aktorė Simona, dalyvavusi ir Oskaro Koršunovo kūrybinėse dirbtuvėse.
„Esu labai dėkinga kiekvienam žiūrovui, kuriančiam savo „Mirandos“ interpretaciją. Ašaras gali sukelti ir atpažinimo momentas, kuomet beviltiškiausioje situacijoje ant kojų pakelia tik tikėjimas. Tikrai nesvarbu kurioje pasaulio dalyje tai įvyksta. Italijos žiūrovai priėmė labai gerai. Vyko ilgas pokalbis su režisieriumi po spektaklio. Jie dalinosi savo įspūdžiais ir dėkojo. Gastrolės išties buvo šiltos ir dėl priėmimo, ir dėl oro temperatūros“, – teigia aktorė Airida Gintautaitė.
Italų kritikų bei spaudos dėmesys ir kalbos apie „šviežio oro gurkšnį“
Nors spektaklis buvo rodytas ne festivalio metu, tai nesumažino italų teatro kritikų bei spaudos atstovų dėmesio. Liejosi tiek klausimai režisieriui, išsakyti po spektaklio surengtame susitikime, tiek kritikų straipsniai spaudoje.
„Oskaro Koršunovo emocijų audra“, – taip apie „Mirandą“ rašė „La Gazzetta di Lucca“. „Jis mūsų nenuvylė, tikrai, ir mes esame daugiau nei laimingi. Tai teatro triumfas. Nepasisekė tiems, kurių čia nebuvo – jie daug ką prarado“, – pridėjo „La Gazzetta di Lucca“ apžvalgininkas Di Igor Vazzaz.
„Kiekvienas Oskaro Koršunovo žingsnis Italijoje pasirodo kiek per vėlai“, – savo publikacijoje teigia Carlo Fitomanlio, apgailestaudamas, jog tik dabar pavyko pamatyti „Mirandą“.
„Gilus smūgis į paširdžius netgi be didaktinių tekstų. Spektaklyje įprastas butas tampa tragiškų represijų vieta. Minties, emocijų sala. Tai didelis šviežio oro gurkšnis Lukoje“, – taip spektaklį interpretavo Francesco Zavattari.
„Spektaklis nenugramzdina tik į sovietinę tikrovę. Jis apima labai universalias temas“, – rašė Davide Raitano.
Oskaro Koršunovo kūrybinėse dirbtuvėse – penkiolika profesionalių aktorių
Oskaras Koršunovas į Luką atvyko savaite anksčiau. Čia jo laukė penkiolika profesionalių italų aktorių, su kuriais režisierius intensyviai dirbo kūrybinėse dirbtuvėse. Pastarųjų tema – Williamo Shakespeare`o pjesė „Audra“, kūrinys, sudarantis ir spektaklio „Miranda“ branduolį.
„Ačiū ne vien už dosnumą darbo su aktoriais metu – ypatingai dėkoju už žmogiškąją šilumą, kuri pasiekia širdį. Tik gaila, kad viskas tęsėsi taip trumpai. Buvo be galo malonu stebėti tavo kaip režisieriaus darbą ir kvėpuoti tuo tikrojo teatro oru, kurį, deja, Italijoje nėra lengva pajusti. Buvimas aktoriumi Italijoje neretai glaudžiai susijęs su buvimu marionetėmis, kurios tarnauja kažkieno kito estetikai ir poetikai, bandydamos prie jų prisitaikyti, kad išpildytų idėją, kurią ne visada supranta ar ja tiki. Tad man ypač patiko tavo atsidavimas, visiškas tavojo ir aktorių pasaulių susiliejimas, tavo vaizdinių plėtojimasis ir jų polėkis skrydžiui. Vaizdinių, gimstančių kartu su aktorių darbu, iš kurių sugebėjai paimti tai, ką kiekvienas jų galėjo geriausiai. Ir, žinoma, transformacijos magija“, – laiške emocijų neslėpė kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavusi aktorė Simona.
***
Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro inf.
