Oskaro Koršunovo teatro aktoriai „pramušė“ rusiškąją publiką

Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatrui jau senokai tapo įprasta gyventi „ant lagaminų“. Gastrolės nenutrūksta net ir pasibaigus vasarai – teatras ką tik grįžo iš tarptautinio teatro festivalio Jaroslavlyje, kur rugsėjo 20-21 dienomis buvo parodyti Oskaro Koršunovo režisuoti „Miranda“ (pagal Williamą Shakespeare`ą) bei „Dugne“ (pagal Maksimą Gorkį).

Festivalio publika aktorius priėmė labai šiltai, nors iš pradžių buvo kilę tam tikrų dvejonių. „Pradžioje buvo kiek keista, nes ten žmones ateina į teatrą ne tik pasižiūrėti spektaklio, bet ir savęs parodyti“, – įspūdžiais apie rusiškosios publikos ypatumus dalinasi aktorius Julius Žalakevičius. Visgi spektaklio „Dugne“ aktoriams itin artimoje akistatoje pavyko „prisibelsti“ į žiūrovų sielas. „Atrodė, jog bus sunku juos pramušti, įveikti tą nematomą sieną tarp aktoriaus ir žiūrovo. Matyt, jiems įstrigo mūsų nuoširdumas, gyvumas ir buvimas čia ir dabar, kartu su jais. Tada jau reagavo plačiai išsižioję“, – teigia J. Žalakevičius.

Aktoriui Ryčiui Saladžiui ypač įstrigo rusų publikos nuovokumas. „Rusiška publika Rusijoje kaip itališka publika Italijos operoje. Žiūrovai į teatrą ateina dažniausiai žinodami pjesę, gerai pažinodami autoriaus biografijos faktus. Panašiai operą žiūri italai, į operos ir baleto teatrą dažnai ateinantys nešini partitūromis rankose. Koncerto metu jie tikrina ar orkestras nedaro klaidų, ar gerai ir tiksliai išpildo kūrinį. Tokie yra ir teatro žiūrovai Rusijoje. Jei aktoriai gerai „skaito“ Gorkį, tai ir publika lieka patenkinta tokiu perskaitymu“, – žiūrovų išprusimu stebėjosi R. Saladžius.

Aktoriams įstrigo ir pats Jaroslavlis, pasižymintis rusišką animaciją menančiais vaizdais, dviprasmišku požiūriu į architektūrą ir visuomenės socialiniais ypatumais. „Jeigu esate matę rusų istorinius multiplikacinius filmus, tai Jaroslavlis primena vieną magiškų Rusijos miestų, įsikūrusių prie Volgos upės. Jei nebūtų nepamatuotai neproporcingos dvidešimto amžiaus architektūros statinių, užgožiančių cerkves, tai cerkvių baltos spalvos švara, kupolų didybė ir aukso spindesys nukeltų į XVI amžiaus vidurį arba į multiplikacinį filmą apie raudonąją gėlelę“, – kilusiomis asociacijomis dalinasi R. Saladžius. J. Žalakevičiui įsiminė kiek žemiškesni visuomenės socialiniai skirtumai. „Tiek moterų „ant aukštakulnių“ ir tokių pasipuošusių netgi einant į parduotuvę nemačiau niekur“, – jaroslavliečių įpročiai nustebino J. Žalakevičių.

Grįžus iš Jaroslavlio, Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro gastrolių traukinys nesustoja. Kita stotelė – Minskas, kur jau spalio 8-9 dienomis festivalio „Listapad“ programoje pasirodys  spektakliai „Miranda“ bei „Dugne“.

OKT/Vilniaus miesto teatro inf.