OKT/Vilniaus miesto teatro gastrolių dienoraštis: protrūkis Sankt Peterburge ir sprogimas Nižni Novgorode

Praėjus vos vienai nakčiai nuo lėktuvo, parskraidinusio iš Jerevano, nusileidimo Vilniaus oro uoste, vėl skrydis. Šį kartą – spektaklio „Dugne“ aktoriai ir gastrolės dviejuose, kaip vėliau paaiškės, ganėtinai skirtinguose festivaliuose. Pirmiausia – Sankt Peterburgas ir čia vykstantis vienas svarbiausių teatro festivalių rytų Europoje „Baltiskij Dom“.

Pabuvojus Jerevane, kur seni istoriniai pastatai tiesiog griaunami ir jų vietoje statomi modernūs daugiaaukščiai, Sankt Peterburge pasitiko kardinaliai kitoks požiūris į senąją architektūrą. Čia architektūrinis paveldas kruopščiai puoselėjamas bei saugojamas. Visas miestas primena vientisą architektūrinį paminklą.

Garsūs vardai ir festivalinė publika

Šiųmetis „Baltiskij Dom“ festivalis – jau 23-iasis. Greta Oskaro Koršunovo, festivalio programoje figūravo tokie žinomi Europos režisieriai, kaip Ivo van Hove, Kornel Mundruczo, Alvis Hermanis, Valters Silis, Bram Jansen ar Luk Perceval.

Sankt Peterburge vykusio festivalio publiką galima įvardinti kaip tradicinę festivalinę publiką: iš pirmo žvilgsnio kiek santūri, neprisileidžianti aktorių pernelyg arti, išlaikanti tam tikrą atstumą. Tokią publiką reikia kiekvieną kartą vis iš naujo prisijaukinti. Panašu, jog „Dugne“ aktoriams tai pavyko. Spektaklio finale iki tol santūriai besilaikiusi publika stojosi bei pratrūko ovacijomis.

Kelionę iš Sankt Peterburgo į Nižni Novgorodą galima apibūdinti naujausiame Oskaro Koršunovo spektaklyje „Žuvėdra“ aktoriaus Dariaus Gumausko personažo Trigorino žodžiais: „Vėl vagonai, stotys, bufetai, kotletai, pokalbiai…“ Po keturiolika valandų trukusios kelionės naktiniu traukiniu trupė pasiekė Maksimo Gorkio gimtinę Nižni Novgorodą, kur laukė pasirodymas VI-ajame jo vardo teatrų festivalyje.

Ašaros žiūrovų akyse

Nižni Novgorodo, tam tikros teatrinės periferijos, publikos reakcija tapo malonia staigmena. Juolab, jog patys festivalio organizatoriai užsiminė, kad šiame teatre renkasi gana konservatyvūs žiūrovai, pirmenybę teikiantys tradiciniams klasikos pastatymams. Ypač Maksimo Gorkio, jų mieste gimusio rašytojo, sceninėms interpretacijoms.

Publikos reakcija leido suprasti, jog žiūrovai čia toli gražu nėra konservatyvūs. Galbūt tiesiog neišlepinti, visiška priešingybė vadinamajai festivalinei teatro publikai, tačiau tikrai ne konservatyvūs ar uždari. Jeigu Sankt Peterburge publika galiausiai pratrūko, tai čia jau pirmąją ovacijų minutę sprogo tikra to žodžio prasme. Dauguma žiūrovų neslėpė ašarų. Jie dėkojo ir spaudė rankas visiems iš eilės: aktoriams, teatro užsienio reikalų vadybininkei, trupės vedėjai, spektaklį titravusiai vertėjai.

„Ačiū už puikų spektaklį, puikią vaidybą ir suteiktas emocijas“, – dėkojo spektaklį mačiusi Nadia.

„Tai buvo šokas, sukeltas ne teatrinėje vaizduotėje, bet realiai išgyventoje dramoje. Nepamenu kada teatre būčiau jutęs kažką panašaus. Mes niekaip neatrandame kelio, kaip įtraukti žiūrovus į spektaklį. Tai mūsų miesto kultūros rykštė. Tačiau jūsų aktoriams tai pavyko. Jie nevaidino – jie tiesiog gyveno. Aktoriai parodė didį žmogų, kokį ir kūrė Gorkis“, – prabėgus porai dienų po spektaklio į teatrą atkeliavusiame laiške rašė spektaklį fiksavęs fotografas Olegas Zaicevas.

„Praėjus septyneriems metams po „Meistro ir Margaritos“, jūs sugrįžote su „Dugnu“ ir Gorkiu. Daugiau nepalikite mūsų tokiam ilgam laikui. Sugrįžkite dažniau“, – prisiminimais dalinosi Georgijus.

„Pasibaigus spektakliui bei aidint plojimams priėjau prie kolegos fotografo Georgijaus ir tepaklausiau: „Na, kaip?“ Jis atsakė: „Mane visą purto šiurpas“. Žvilgtelėjome vienas kitam į akis – abu verkėme. Tai puiki pamoka mums, kaip Gorkyje įžvelgti šiandieninę prasmę. Tai puiki dovana mums“, – savo laišką užbaigė Olegas.

Antras seansas dugne aptariant spektaklį ir pagrindinis prizas Dainiui Gavenoniui

Teigiamai apie Oskaro Koršunovo „Dugne“ interpretaciją atsiliepė ir aptarime dalyvavę šeši solidūs teatro kritikai. Pradžioje atrodė, jog jie taps antruoju barjeru netradicinei Gorkio pjesės interpretacijai po tradiciniams klasikos pastatymams pirmenybę teikiančių žiūrovų. Kažkas iš OKT/Vilniaus miesto teatro aktorių užsiminė, jog būtent dabar, per aptarimą vyksta antrasis „Dugne“ spektaklis: štai už stalo sėdi žmonės, tarp jų, centre – Satinas, gale stalo – Nastia, kiti.

Solidžių teatro kritikų užduotis festivalyje – ne vien tik aptarti spektaklius. Jie taip pat yra ir komisija skirstant prizus konkursinėje festivalio programoje. Dainiui Gavenoniui atiteko vienas iš dviejų pagrindinių festivalio prizų – nusipelniusio artisto Nikolajaus Aleksandrovičiaus Levkojevo vardo premija už aktorinę meistrystę kuriant Satino vaidmenį.

OKT/Vilniaus miesto teatro inf.