Norvegijoje Oskarui Koršunovui įteiktas geriausio režisieriaus prizas

Trečia nominacija Hedos vardo apdovanojimuose Norvegijoje režisieriui Oskarui Koršunovui atnešė sėkmę. Oslo nacionaliniame teatre pastatytas Henriko Ibseno „Peras Giuntas“ pelnė apdovanojimą už geriausią metų režisūrą. Prizas įteiktas pačiam O. Koršunovui, dalyvavusiam Osle vykusioje iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje.

„Aišku, mane labai nudžiugino šis apdovanojimas. Gauti Hedą, aukščiausią norvegų teatrinį apdovanojimą, ir dar už „Pero Giunto“ pastatymą. Tai yra reikšmingiausias jų šalies kūrinys, gimęs iš legendų, padavimų bei pasakų. Jis statomas dažniausiai – tiek jų šalyje, tiek užsienyje. Norvegai jį ir myli, ir žino dar nuo mokyklos laikų. Beje, mano interpretacija yra labai drąsi. Spektaklis realiai prasideda nuo pjesės pabaigos“, – tik gavęs apdovanojimą kalbėjo režisierius O. Koršunovas.

„Oskaras gavo Hedos apdovanojimą už geriausią metų režisūrinį darbą – tai reiškia tikrai daug, ir jis to nusipelnė. Visas mūsų teatras be galo didžiuojasi tiek jo pastatytu „Peru Giuntu“, tiek juo pačiu kaip režisieriumi bei žmogumi“, – spektaklio įvertinimu džiaugėsi Oslo nacionalinio dramos teatro – teatro, kuriame ir pastatytas „Peras Giuntas“ bei daugumą kitų norvegiškų režisieriaus pastatymų, meno vadovė Hanne Tømta.

Įvertintas už žvilgsnį į norvegišką folklorą kitu kampu

„Jau vien pasiūlymas Oslo nacionaliniame dramos teatre statyto norvegų klasiko Henriko Ibseno pjesę buvo didelis įvertinimas. Jiems buvo įdomu, kaip į šį klasikos kūrinį galima pažvelgti kitu kampu“, – teigia O. Koršunovas.

Prieš įteikiant kiekvieną apdovanojimą, komisija, sudaryta daugiausia iš norvegų teatro kritikų, perskaitydavo pačių parengtą bei laureatą pristatantį trumpą tekstą. O. Koršunovas į sceną kviestas bei jo „Peras Giuntas“ pristatytas tokiais žodžiais: „Jeigu daugumai yra aišku, kas įvyks pjesės finalinėje scenoje, kodėl spektaklyje tiesiog nepaklausus kodėl ir kaip tai įvyks? Laureatas būtent taip ir daro, pasitelkdamas vis išdygstančius antiherojiškus demonus, kupinus neįtikėtino draivo ir nuolatos pulsuojančios ekspresijos. Visi personažai yra velniškai spalvingi, savo spinduliuojama būtimi sukuriantys tam tikrą ratą aplink pagrindinį veikėją, tam tikrą sūkurį, grasinantį nuskandinti jo valtį. Čia nėra namų, mūsų žmogus netekęs savo šerdies, jis nebežino kas yra meilė. Spektaklis primena mums, jog vis dar turime apie ką pamąstyti, tačiau džiugu, jog šis priminimas buvo toks turiningas! Šių metų geriausio režisieriaus apdovanojimas atitenka Oskarui Koršunovui.“

Sužavėjo Norvegijos visuomenė

Norvegijoje režisierius toli gražu nesijaučia svetimas. „Peras Giuntas“ – jau šeštasis spektaklis, O. Koršunovo režisuotas Norvegijos teatruose. Dar 2001-aisiais režisierius čia pastatė spektaklį „Mes ne pyragai“ pagal Daniilo Charmso ir Aleksandro Vvedenskio kūrinius. Po poros metų gimė Jon Fosse „Žiemos“ pastatymas. Dar po trejų – „Kelias į Damaską“ pagal Augusto Strindbergo kūrinį. 2008-aisiais režisierius vėl sugrįžo prie Jon Fosse dramaturgijos bei pastatė jo pjesę „Tos akys“. 2009-aisiais gimė Maksimo Gorkio „Dugne“ pastatymas, tapęs viena iš priežasčių šią pjesę pastatyti ir Lietuvoje.

„Man patinka Norvegijos visuomenė. Visų pirma, tai yra labai kultūringa visuomenė, gyventojų skaičiumi ne ką lenkianti Lietuvą, tačiau turinti Ibseną, Munką, Hamsuną, Griegą – vardus, žinomus pasaulinės kultūros kontekste. Tai patriotiška tauta, tačiau kartu ir atvira, teisingai sprendžianti iškilusius socialinius klausimus. Žiūrinti į priekį, planuojanti savo ateitį. Daug ko galime pasimokyti iš jų. Esmė ne jų gamtos ištekliuose, o kaip jie juos tvarko ir kaip tuo dalinasi vieni su kitais. Žavi kaip jie geba laikytis ištikusios tragedijos akivaizdoje, tarkime, Breiviko žudynių atveju“, – mintimis dalinasi režisierius, turėjęs ne vieną progą iš arti pažinti norvegiškąją visuomenę.

Trečias kartas nemelavo

Tai jau trečioji O. Koršunovo nominacija Hedos apdovanojimuose. Ankstesniuose apdovanojimuose režisierius buvo nominuotas už dramaturgo Jon Fosse pjesių „Tos akys“ bei „Žiema“ pastatymus. 2006-aisiais už spektaklio „Kelias į Damaską“ scenografiją Hedos apdovanojimas įteiktas užpernai anapilin iškeliavusiai dailininkei Jūratei Paulėkaitei.

„Mano kūrybinė biografija jau yra nebeatsiejama nuo pastatymų Norvegijoje. Čia aš pastačiau keletą reikšmingiausių savo spektaklių, tokių kaip „Kelias į Damaską“ ar tas pats „Peras Giuntas“. Čia buvę daug gražių akimirkų. Man pačiam vienas nuostabiausių darbų – tai spektaklis „Tos akys“, pastatytas ant vandens, norvegiškų fjordų aplinkoje. Branginu bendradarbiavimą ir draugystę su dramaturgu Jon Fosse, jau šiuolaikinės norvegų dramos atstovu, taip pat su aktoriumi Øysteinu Røgeriu, vaidinusiu pagrindinius vaidmenis beveik visuose mano spektakliuose. Į Norvegiją dažnai atvykstu nebūtinai tik darbo reikalais – čia semiuosi įkvėpimo“, – traukos Norvegijai neslepia O. Koršunovas.

Iš karto po apdovanojimų – lietuviška „Miranda“ norvegiškai publikai

Sėkmingai pasibaigusia Hedos apdovanojimų ceremonija O. Koršunovo vizitas Osle nesibaigia. Režisierius jau laukia savo teatro aktorių, atvykstančių iš Lietuvos. Birželio 14 bei 15 dienomis tame pačiame Oslo nacionaliniame teatre bus rodomas spektaklis „Miranda“. Pirmąją dieną aktorės Airidos Gintautaitės scenos partneriu Prospero vaidmenyje bus Povilas Budrys, o antrąją – Darius Meškauskas. Oslo nacionalinio dramos teatro administracija žiūrovus informuoja, jog liko vos keletas bilietų. Vadinasi, norvegus domina ne tik jų šalyje pastatyti O. Koršunovo spektakliai.

„Norvegijoje teatras nuo senų laikų užima labai svarbią vietą. Jis suvaidino labai didelį vaidmenį siekiant nepriklausomybės. Teatruose buvo pradėta vaidinti norvegų kalba ir tai buvo labai svarbus momentas. Netgi architektūriškai įspūdingiausi pastatai yra senasis teatras ir naujoji opera“, – apie norvegų meilę ir nuolankumą teatrui kalba O. Koršunovas, jau po keleto dienų jiems pristatysiantis savojo teatro audrą.

Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro inf.