Martynas Nedzinskas: spektaklis „Žuvėdra“ buvo prestižinė galimybė patirti tai, ko kitiems nepavyksta visą gyvenimą

O. Koršunovo siekis statyti klasiką kaip šiuolaikinę pjesę, o šiuolaikinę – kaip klasiką, ryškiai atsispindi šiame spektaklyje.

„Kadaise „Žuvėdros“ pastatymas pakeitė teatrą. Dabar ši pjesė taip pat yra testas šiuolaikiškumui. Todėl labai logiška, kad penkioliktame teatro sezone atsirado šis spektaklis. Tai viena mėgstamiausių pjesių, kurią svajojau pastatyti nuo to laiko, kai pradėjau svajoti apie režisūrą. Tik reikėjo to laiko išlaukti“, – sakė režisierius.

Pagrindinį Trepliovo vaidmenį spektaklyje kuriančiam Martynui Nedzinskui teko ištrinti iš galvos iki tol žinomas teatro intonacijas, kol pradėjo ryškėti tikrasis jo personažas.

„Martynas atėjo labai pasimetęs. Darbas nebuvo lengvas. Teatralai savyje turi daug štampų, todėl apsivalyti ir siekti betarpiškumo su žiūrovu nėra lengva. Tačiau jis atsistojo ant esminio pagrindo ir sukūrė fantastišką vaidmenį“, – kūrybos užkulisius atskleidė režisierius.

Ne mažiau pasimetę buvo ir kiti aktoriai. Medvedenkos vaidmenį kuriantis Giedrius Savickas pasakojo, jog į spektaklio repeticijas atėjo su savo stereotipais apie A. Čechovą ir teatrą apskritai.

„Maniau, mes tik repetuojame ir scenoje dar bus scenografija, kostiumai, bet mes viską tik dar labiau gryninom, filtravom ir nešėm iš teatro. Tuoj jau ir į grimerinę nebeužsuksime. Mes išgryninome A. Čechovą – nuo mazuto atsijojome geros prabos benziną“, – vaizdingai palygino G. Savickas.

Irinos Arkadinos vaidmenį spektaklyje kurianti Nelė Savičenko neslėpė, kad labai vertina galimybę sukurti tokį monstrišką moters vaidmenį. „Visada maniau, kad esu švelni kaip pienė, bet, pasirodo, režisierius mane matė ir kitokią, – sakė aktorė. – Man buvo atradimas, kad vaidinant save gali tyrinėti kaip žmogų, kuriame yra tiek daug juodų ir šviesių spalvų. Šis spektaklis man visada bus kaip savęs tyrinėjimo laboratorija.“

Jai antrino ir kolegė Airida Gintautaitė, kuri per „Žuvėdros“ repeticijas suvokė, kad iki šiol ji springo ir skendo teatro rutinoje. „Vaidmuo privertė atsitraukti ir pamatyti, kuo aš daug metų gyvenau. Vienu metu savyje tikrai buvau praradusi teatrą savyje, bet dabar galiu pasakyti, kad jį myliu dar labiau“, – sakė A. Gintautaitė.

Vytautas Anužis šią mintį pratęsė pastebėjimu, kad plaukiodamas po dramaturgiją aktorius dažnai apsunksta nuo moliuskų ir kito šlamšto, todėl reikia žuvelių, kurios viską, kas nereikalinga, nurankiotų. Šis spektaklis tai ir padėjo padaryti.

Neeilinis pastatymas, pareikalavęs iš aktoriaus M. Nedzinsko ypatingų pastangų, atvėrė kitą etapą ir jo paties gyvenime. „Kuriant šį vaidmenį atėjo suvokimas, ką aš darau ir noriu daryti. Ir kas su manimi vyksta kaip su žmogumi. Tai manyje padarė perversmą – dabar man labai sunku dirbti su kitais režisieriais. Šis spektaklis buvo prestižinė galimybė patirti tai, ko kiti nepatiria visą gyvenimą, o kiti galbūt išgyvena visą laiką“, – sakė M. Nedzinskas.

Spektaklyje vaidina aktoriai Martynas Nedzinskas, Nelė Savičenko, Darius Meškauskas, Gelminė Glemžaitė, Vytautas Anužis, Airida Gintautaitė, Rasa Samuolytė, Darius Gumauskas, Dainius Gavenonis, Kirilas Glušajevas, Giedrius Savickas.

****

Edita Maželytė, Delfi.lt, 2014 m. vasario 17 d.

O. Koršunovo siekis statyti klasiką kaip šiuolaikinę pjesę, o šiuolaikinę – kaip klasiką, ryškiai atsispindi šiame spektaklyje.

„Kadaise „Žuvėdros“ pastatymas pakeitė teatrą. Dabar ši pjesė taip pat yra testas šiuolaikiškumui. Todėl labai logiška, kad penkioliktame teatro sezone atsirado šis spektaklis. Tai viena mėgstamiausių pjesių, kurią svajojau pastatyti nuo to laiko, kai pradėjau svajoti apie režisūrą. Tik reikėjo to laiko išlaukti“, – sakė režisierius.