Manto Jančiausko premjeroje „Portalas“ – aktoriai Eglė Gabrėnaitė ir Marius Repšys

Gruodžio 5 d. OKT/Vilniaus miesto teatras kviečia į spektaklį „Portalas“, režisuojamą Manto Jančiausko. Čia blogis ir neapykanta susitiks su anonimišku kompiuterinių žaidimų pasauliu. Tarp spektaklio aktorių – Eglė Gabrėnaitė, Marius Repšys, Matas Dirginčius ir Adelė Šuminskaitė. Apie spektaklio idėją, koncepciją ir įspūdžius kalbamės su scenarijaus autore Birute Kapustinskaite ir režisieriumi M. Jančiausku.

Kaip gimė spektaklio idėja?

„Spektaklio dramaturginis audinys gimė nuo apmąstymų ir noro reflektuoti „blogio“ idėją. Kartu su Birute Kapustinskaite ilgai mąstėme ir diskutavome, ar blogis yra tik patologiškas reiškinys, kuris yra labiau išimtis, ar blogis slypi kiekviename žmoguje. Priėjome išvadą, kad, priklausomai nuo konteksto ir situacijos, blogis gali gimti absoliučiai kiekviename žmoguje, supratome , kad tai ir turi būti kūrinio pamatas.“ (M. Jančiauskas)

„Galiausiai išsigryninom mintį, kad norime kalbėti apie tai, kas priveda žmones peržengti radikalumo ribą, kokia ji kartais gali būti nebepastebima ir kaip įkliūvama į tokius dalykus, kaip Rusijoje „Mėlynasis banginis“ – kai žmonės pasiduoda kitų manipuliacijai.“ (B. Kapustinskaitė)

Kokios temos, idėjos išryškėja spektaklio metu?

„Pjesėje ir spektaklyje vystoma pasimetusio, sutrikusio, jauno vyro linija, išgyvenančio ketvirčio amžiaus krizę – niekada anksčiau nesusimąsčiusio apie tai, kas jis iš tikrųjų yra. Tiek krizės, tiek visi jų akivaizdoje kylantys egzistenciniai klausimai reikalingi asmenybinei brandai atsirasti, tačiau, kai juos užduoda žmonės, norintys iš tavęs pasipelnyti ar tavimi manipuliuoti – tai gali būti ir pavojinga.“ (B. Kapustinskaitė)

„Spektaklyje kalbame apie radikalėjimo procesą. Kaip matėme „Mėlynojo banginio“ atveju, tai nebūtinai turi turėti aiškią politinę kryptį, tačiau vis tiek gali privesti prie katastrofiškų pasekmių, kai tūkstančiai vaikų, paauglių nusižudo. Kitas labai svarbus spektaklio aspektas – anonimiškumas. Spektaklyje pagrindinis Herojus susitinka su vyriška bendruomene, tačiau tai daro ne gyvai bendraudamas, o žaisdamas. Po anonimiškumo kauke. Tai iš esmės viską keičia. Anonimiškumas duoda žymiai daugiau laisvės radikalumui skleistis.“ (M. Jančiauskas)

Kodėl būtent „Portalas“?

„Kartu su Portalu žiūrovui atsiveria visas virtualios kompiuterinių žaidimų erdvės pasaulis, beribės jo teikiamos galimybės. „Portalas – žaidimo vieta į kurią patenka pagrindinis herojus. Kažkuria prasme portalas – ideologiniai spąstai, kuriuose pagrindinis herojus Audrius, pasimeta ir ieško savo naujos “vyriškos” tapatybės. Taip pat „Portalu“ akcentuojame persikėlimo svarbą. Iš vienos vietos į kitą. Iš realybės į virtualų – žaidimo pasaulį.“ (M. Jančiauskas)