Julijus Cezaris Areima: „Dabartis – nonsensas“

Režisieriaus Artūro Areimos spektaklis „Julijus Cezaris“ OKT teatre žada būti ne tik šiuolaikiškas, ironiškas, bet ir chuliganiškas. Kaip kitaip – juk nugalabijamas valstybininkas.

Williamo Shakespeare’o tragedija „Julijus Cezaris“, kurią dramaturgas parašė apie 1599 metus, Lietuvoje statoma pirmą kartą. Premjera vyks rugsėjo 14, 15 ir 16 dienomis OKT studijoje (Ašmenos g. 8). Vėliau spektaklis dalyvaus tarptautinio Vilniaus teatro  festivalio „Sirenos“ programoje. Šaltiniai mini, kad pirmą kartą veikalas sceną išvydo taip pat rugsėjį – 1599 metais juo buvo atidarytas Londono „Globus“ teatras.

Distancija

Sekdamas sąmokslo prieš karvedį, Romos diktatorių Julijų Cezarį istoriją W.Shakespeare’as rėmėsi istoriniais faktais, savaip interpretuodamas vos keletą iš jų. Savo ruožtu A.Areima sumanė veiksmo vietą perkelti į šiuolaikinį biurą, kur dirba kostiumuoti, respektabilūs ir ambicingi vyrukai. Sakytum, „rebiatos“. „Atsirado pojūtis, kad dabar pats metas prabilti šia W.Shakespeare’o tema. Kur visi atsidūrėme? „Nonsense“. Kas esame? Susmulkėję žmonės“, – LŽ teigė  režisierius A.Areima. Žiūrovai pamatys išardytą ir naujai sudurstytą pjesės pastatymą. „Norisi sukurti šiuolaikišką gyvą spektaklį be muziejinių sakinių. Pradėjome nuo pokalbio apie nepajudinamą pagarbą W.Shakespeare’ui. Visiems jis – labai globalus, sunkus, teisingas. Esą turi jam pribręsti, suaugti. Tačiau kas iš tiesų yra šekspyriška, niekas nežino, – svarstė spektaklio kūrėjas per repeticijos pertrauką. – Mes, sakyčiau, elgiamės chuliganiškai: išardome, surenkame, žaidžiame. Į kūrinį ir jo autorių žvelgiame ironiškai, laikomės tam tikros distancijos.“

Tariamybėje

Režisierius „Julijaus Cezario“ toli gražu nepriskirtų tragedijos žanrui. „Greičiau tai kažkokia pseudokomedija, „nonsensas“. Gal tuo ji ir aktuali šiandien? Žmonės gyvena „tariamybėje“, daugiau imituoja veiksmus nei veikia. Gyvena žiniasklaidos antraštėmis ir žinutėmis. Skausmingai reaguoja į komentarus, kelia tragedijas“, – nusišypsojo A.Areima. Išties W.Shakespeare’o kūrinys turi stebuklingų galių perkelti skaitytoją į Lietuvos dabartį, politiškai apatišką laiką. Nė vienas jo veikėjas nekelia simpatijų. Ar „aukštų siekimų įkvėpta širdim“ Cezarį nužudęs Brutas, ar jo antagonistas, sukta kalba pilietinį karą įkvėpęs Antonijus, – tas pats galas. Kaip sakoma, „nėr už ką balsuoti“. „Teigiamo veikėjo nėra. Visi čia vienas su kitu konfliktuoja, – pritarė režisierius. – Anot rytietiško posakio: „Drakonas mirė, tegyvuoja drakonas.“ Spektaklyje nebus nei Romos, nei Kapitolijaus, nei romėniškų apdarų. Veiksmo vieta pasirinktas šiuolaikiškas biuras. „Įsivaizduokime, kad tai moderni, plazminiais televizoriais apstatyta kurios nors partijos būstinė. Visos intrigos, įvykiai klostosi čia, – sakė A.Areima. – Man rūpi ir auditorija, kuri renka tokius veikėjus. Ką mąsto apie juos? Juk iš minios jie ir randasi. Susidaro tarsi uždaras pseudopolitikos ratas.“

Nežinomieji

OKT studija paranki scenografiniam režisieriaus sumanymui. Nedidelė erdvė, kurioje aktorius ir žiūrovas girdi vienas kito alsavimą, galėtų tapti diskusijos vieta. Kita vertus, nedidelėje auditorijoje žiūrovas atsiduria visai šalia įvykio. A.Areimos sumanymu stebėtojai nuo sąmokslo rengėjų bus atitverti „stop“ juosta. „Žiūrovai bus apsaugoti, kad neįsiveltų, – tikino režisierius. – Jie pamatys vieno nužudymo inscenizaciją.“

A.Areima pjesės interpretacijai pasirinko vyrišką kompaniją, veikėjų sumažino iki šešių. Julijaus Cezario vaidmuo skirtas aktoriui Tomui Stirnai. Taip pat vaidina aktoriai Tadas Grynas (Brutas), Tomas Rinkūnas (Kasijus), Daumantas Ciunis (Kaska), Tomas Kliukas (Antonijus) ir Paulius Ignatavičius (Oktavijus). Per spektaklį skambės P.Ignatavičiaus kurta ir elektrine gitara atliekama muzika. „Pauliaus įkūnijamas veikėjas yra biuro „nežinomasis“. Nežinia, kodėl jis čia ir kodėl su gitara. Gal Cezaris kvietė? Šiandien Seime pilna tokių muzikantų – niekas nežino, kodėl jie čia, kas juos pakvietė, – juokėsi režisierius. – Galiausiai išaiškėja, jog tai Oktavijus, būsimas Romos imperatorius.“