Homoseksualą „Shopping and Fucking“ spektaklyje suvaidinęs A.Sakalauskas neišdrįso jo parodyti savo tėvams

Rekvizitus išpardavė aukcione

Praėjus trylikai metų, šis skandalingas O. Koršunovo darbas – vis dar labai populiarus. Bilietai į paskutinįjį „Shopping and Fucking“ buvo išpirkti per porą dienų. Paskutinįjį spektaklį žiūrėjo sausakimša Teatro arena, talpinanti kelis šimtus žiūrovų.

Todėl natūraliai kyla klausimas, kodėl režisierius nusprendė atsisveikinti su šiuo iki šiol gausiai lankomu spektakliu? „Spektaklis galėtų būti rodomas labai ilgai. Kaip ir „Žaldokynė“, „Shopping and Fucking“ galėtų eiti dar penkiasdešimt metų. Tiesiog aktoriai jau nebe tokio amžiaus, kad galėtų vaidinti Jonuką ir Grytutę, pasiklydusius miesto džiunglėse“, – savo apsisprendimą paaiškino O. Koršunovas.

Negrįžtamai atsisveikindami su spektakliu, teatralai po spektaklio surengė savotišką aukcioną, kurio metu žiūrovams už kelias dešimtis litų pardavė „Shopping and Fucking“ rekvizitus: pripučiamus fotelius, pledus, aptemptus vyriškus odinius kombinezonus, veidrodžius, vėjelius.

Į sceną pirmąkart žengė homoseksualai ir narkomanai

Kaip prisimena spektaklio režisierius O. Koršunovas, „Shopping and Fucking“ buvo pirmas spektaklis, taip aiškiai diskutuojantis naująsias visuomenės blogybes, kurios jau buvo suvešėjusios, tačiau apie jas nebuvo kalbama.

„Jos nebuvo artikuliuojamos netgi spaudoje, jau nekalbant apie teatrą. Visų pirma, tai buvo aršus išpuolis prieš vartotojišką visuomenę, – pastebi jis. – Norėjome parodyti patį vartotojiškos visuomenės dugną, kur prekiaujama ne tik „Coca Cola“ ar „Snickers“, bet ir jaunų žmonių likimais.“

Režisierius pabrėžia, kad tai socialiai labai aštrus spektaklis. Deja, kažkuria prasme jis aplenkė laiką. „Visuomenė nebuvo pasiruošusi tokiam atviram dialogui. Staiga į sceną žengia tokie herojai, kurių iki tol nei Lietuvoje, nei visoje posovietinėje erdvėje nebuvo. Homoseksualai, narkomanai, vaikai, parduodantys save. Žinoma, tai šokiravo. Visuomenė spektaklį priėmė labai kontraversiškai. Jau pats pavadinimas mieste iškabintose afišose virto dideliu skandalu“, – prisimena O. Koršunovas.

Statyti spektaklį buvo baugu

Bet OKT nepasidavė. Nors, prisipažįsta režisierius, statyti tokį spektaklį buvo baisu. „Pamenu patį pirmąjį pjesės skaitymą – aktoriai buvo gerokai pabalę. Kita vertus, jų akys degė noru kalbėti apie tai, kas buvo juntama, bet nutylima. Tai buvo drąsus ir pilietiškas žingsnis, nulėmęs visą tolimesnę OKT teatro raidą“, – pasakojo naują suvokimą apie teatrą žiūrovams parodęs O. Koršunovas.

Tai, jog pačioje pradžioje reikėjo daug drąsos, prisipažino ir aktorė Rasa Samuolytė: „Baiminausi artimųjų reakcijos. Man pirmą kartą scenoje teko vaidinti nuogai“.

Frazė „palaižysiu tau šikną“ padovanojo Kristroforą

„Kai perskaičiau šią pjesę pirmą kartą, baiminausi, kaip ją sutiks žiūrovai. Iš tiesų „Shopping and Fucking“ nerodžiau nei savo mamai, nei tėčiui, – po spektaklio žiūrovams prisipažino homoseksualo vaidmenį kūręs Arūnas Sakalauskas. – Aš neįsivaizdavau, kaip man reikės ištarti tokius žodžius „palaižysiu tau šikną“. Bet pasakiau, ir už tai gavau „Kristoforą“.

Tokie A. Sakalausko žodžiai salėje sulaukė garsių plojimų.

Iš tiesų, prieš gerą dešimtmetį „Shopping and Fucking“ buvo šviežio oro gurkšnis sustabarėjusio teatro gyvenime ir sulaukė savo žiūrovo. Spektaklis buvo gausiai lankomas beveik keturiolika metų. Nuo pat pradžių kiekviename spektaklyje laukė anšlagai.

„Spektaklis turėjo savo fanus ir gyvavo labai gyvai, tačiau neišvengėme tam tikrų paviršutiniškų nesusipratimų. Buvome apkaltinti bandymu šokiruoti, naująja komercija. Neva mėginome pritraukti žiūrovus brutalumu, keiksmažodžiais, žiaurumu, siūlydami jiems uždraustą vaisių“, – mano O. Koršunovas.

„Visiems buvo įdomu, kai tu scenoje nusimauni kelnes. O dabar jau visi patys be kelnių vaikšto, nieko nebenustebinsi“, – pastebėjo Dainius Gavenonis. Nors nustebusių ir už galvos susiėmusių žiūrovų per tokias scenas buvo ir per paskutinįjį spektaklį. „Miesto publikai pavykdavo lengviau su mumis susitapatinti. Kaimo – sunkiau. Kartais į mus žiūrėdavo kaip į atvažiavusį cirką“, – šypsodamasis prisiminė D. Gavenonis.

Sukelia visiškai kitokias emocijas

Tiesa, režisierius pripažįsta, kad jei prieš 13 metų spektaklis šokiravo, tai šiandien jis sukelia visiškai kitokias emocijas.

„Shopping and Fucking“ nukeliavo tam tikrą trajektoriją nuo tragedijos iki tragikomedijos, o dabar – ir iki absoliučios komedijos. Tas paviršutinis atmetimas, nenoras tapatintis su tuo, kas vyksta scenoje ilgainiui virto giliu supratimu to, kas vyksta ir tapatinimuisi su tuo, kas vyksta. Žmonės susigyveno su tuo. Galbūt pačiu laiku nuimame spektaklį“, – sakė jis.