Jau balandžio 20 d. Trakuose žiūrovų lauks atsinaujinusi ir kitokia Oskaro Koršunovo „Liučė čiuožia“. Iki šiol tik kamerinėje erdvėje rodytas spektaklis žengia į didžiąją salę, kur aktoriai kartu su žiūrovais prisimins laukinius 2000-uosius, kai atsirado pirmieji supermarketai, mobilieji telefonai, geltonoji spauda, žmonės lankėsi video nuomos punktuose, o televizijoje nr. 1 buvo realybės šou „Akvariumas“.
„Tu toks nepakeliamai lengvas!“ – ši Milano Kunderos garsiausio romano parafrazė, pasakoma merginos Liučės (aktorė Taura Kvietinskaitė) savo vaikinui Feliksui (aktorius Lukas Malinauskas), kalba apie santykius, kuriuos iš anksto nulemia žalojanti ir sunki tėvų gyvenimo našta. Kovojant su tokia našta vieninteliu išsigelbėjimu tampa nuolankumas ir ryžtas statyti tiltus tarp skirtingų žmonių ir skirtingų kartų – nors tai labai sunku, jauniems žmonėms tai pavyksta.
„Gal nuo tada, kai Shakespeare’as savo „Romeo ir Džuljetos“ istoriją perkėlė į viduramžių Veroną, o gal nuo tada, kai Homeras aprašė karą dėl Elenos senaisiais Trojos laikais, mes įpratę, jog tikrosios meilės istorijos vyksta kažkada praeityje, beveik mitiniame laike. Tokie dabar yra 2000-ieji. Tai tarsi mūsų viduramžiai. Tai buvo laikai, kai tik atsirado supermarketai, mobilieji telefonai ir mes pradėjome rašyti pirmas „taupias“ SMS žinutes. Ir čia meilė sugrįžo į trubadūrų laikus. Poezija: „Myliu, noriu, negaliu. Susitinkame prie bokšto“, arba „Aš toks trapus kaip mano sąskaita“ ir panašiai. Tada dar stovėjo kino teatras „Lietuva“. Ilgose eilėse prie video nuomos visi aptarinėdavo, kokį filmą žiūrėti. Tai buvo ir melodramų laikas. „Amelija iš Monmartro“, „Mulen Ružas“, net Larsas von Trieras susuko „Prieš bangas“. Tai „Big Brother“ laikai. Net Trump’as tada turėjo savo realybės šou ne pasaulyje, o televizijoje. O mes, žinoma, turėjome „Akvariumą“, – apie spektaklio „Liučė čiuožia“ laikmetį pasakoja režisierius O. Koršunovas.
Vieno iš dviejų pagrindinių „Liučės čiuožia“ vaidmenų sukūrimas aktoriui Lukui Malinauskui atnešė prestižinį Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimą. Pasak aktoriaus, Felikso vaidmuo buvo toks, kad rodos pats gyvenimas jį jam paruošė.
„Feliksas buvo pirmas vaidmuo, kuriame aš ėmiau pasitikėti savimi kaip aktoriumi. Skirtingai nei kitus vaidmenis, jį reikėjo labiau atlikti nei suvaidinti. Kuriant kitus vaidmenis dažnai remdavausi kitų žmonių stebėjimu, o kuriant Feliksą nepanūdo tuo naudotis. Kai aktorė Taura Kvietinskaitė atnešė šią pjsesę ir pakvietė vaidinti, kai pirmą kartą ją skaičiau, tuo metu skyriausi su mergina ir „Liučės čiuožia“ repeticijos buvo ta vietą, į kurią galėjau pabėgti. Tai buvo prieš aštuonerius metus. Vėliau, su pertraukomis vis prisiliesdavome prieš šio kūrinio ir kiekvieną kartą kas nors „vykdavo“ su mano antra puse – arba ją sutikdavau, arba išsiskirdavau. Tad noriu to ar nenoriu, šis vaidmuo man yra asmeniškas. Toks jausmas, jog gyvenimas pats mane paruošė šiam vaidmeniui“, – pasakoja L. Malinauskas.
O. Koršunovo režisuotam spektakliui scenografiją kūrė Irina Komissarova. Kostiumų dailininkė – Bartė Liagaitė. Kompozitorius – Dominykas Digimas.Video dizaineriai – Aneta Bublytė ir Vytautas Narbutas. Vaidmenis sukūrė T. Kvietinskaitė, L. Malinauskas, Gailė Butvilaitė, Džiugas Grinys, Aidas Jurgaitis, Žygimantė, Elena Jakštaitė, Artiom Rybakov, Kamilė Petruškevičiūtė.
Spektaklyje gausiai naudojamos kameros, ekranai, tiesioginės transliacijos. Pasak O. Koršunovo, ekranai teatre tampa tiek pat svarbūs, kiek ir mūsų gyvenime.
„Ekranas tapo lygiavertis realybei, o gal net stipresnis už ją. Mums nebereikia prie jo prieiti – jis visuomet mūsų rankose ar kur nors šalia mūsų. Mano įdomus gyvo teatro ir filmuojamo ekrane santykis. „Liučėje čiuožia“ mes turime tokią tarsi reality show ar kino studijos imitaciją. Bet tai tik tam tikros žaidimo taisyklės, tik įvadas. Man visada buvo įdomu žiūrovo, suvokėjo sąmonė. Aš visada galvojau, kad tikrasis teatras ir spektaklis įvyksta jo galvoje“, – teigia režisierius.
Kodėl reikia pamatyti „Liučę čiuožia“? Pasak L. Malinausko, dabar, kuomet pasaulyje taip pat vyksta meilės pauzė, yra šio spektaklio laikas.
„Tokia išgryninta meilės pauzės istorija šiuo metu yra aktuali. Ji yra sudėta į tris skirtingo amžiaus poras ir parodyta remiantis jų gyvenimais. Matyt, dabar ir pasaulyje vyksta ta meilės pauzė, todėl norisi kur kas malonesniais 2000-ųjų vaizdais, kvapais ir garsais papasakoti istoriją apie tai, kas vyksta ir dabar. Kita vertus, tai yra tiesiog geras spektaklis. Jis nuskraidina į laikus, kai viskas dar buvo ramu, bet labai viltinga. Tokie laikai vėl ateis, todėl turime jais pasidžiaugti ir prisipratinti juos“, – teigia L. Malinauskas.
Atsinaujinusi Lauros Sintijos Černiauskaitės „Liučė čiuožia“ (režisierius Oskaras Koršunovas) – jau balandžio 20 d., 19 val., Trakų kultūros rūmuose. Bilietus platina kakava.lt