Jokūbo Brazio spektaklis „Žuvėdra“ atvyksta į Rokiškį

„Mūsų „Žuvėdra“ pirmiausia yra apie paralyžiuojančią meilės idėją. Žuvėdra – tai paukštis, kurio simbolis kinta nuo žmogaus prisilietimo. Laisvė – tai kryžius, bet tik jį nešant įmanoma išskleisti sparnus“, – apie kertines spektaklio idėjas pasakoja režisierius Jokūbas Brazys. Jau šį sekmadienį, kovo 19 d. jo „Žuvėdra“ bus pristatoma jau 39-ąjį kartą rengiamo festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ programoje.

J. Brazys – jaunosios kartos teatro režisierius, O. Koršunovo mokinys. Jo spektakliai pristatyti keletame tarptautinių festivalių: “Face Theatre Festival” Budapešte (Vengrija), “Volta On Line” Vilniuje (Lietuva), “Theatre Olympics 2019”. O. Koršunovas teigia, jog J. Brazys jau dabar kuria savitą teatrinę kalbą.

Pasak J. Brazio, mokytojo pastatyta „Žuvėdra“ – jam itin svarbus spektaklis, visą kūrybinį kelią buvęs kažkur šalia. Tad natūralu, jog jo sukurta „Žuvėdra“ yra tam tikras dialogas su mokytoju.

„Atsirado dialogas su Oskaru, gal net ambicija? Aš supratau, kad naujos „Žuvėdros“ reikia, kad joje esama neištirtų žemių, kurias man yra reikalinga tirti. Galiausiai visa tai tapo labai asmeniška. Privalome nušauti žuvėdrą, kad išskleistumėm savo teatro sparnus. Tai nebe ambicija – tai labai nuoširdu. Mes labai sąmoningai einame Oskaro išmintu keliu, tik kasame jame savo urvus“, – apie mokytojo įtaką pasakoja J. Brazys.

„Žuvėdroje“ vaidinančių aktorių branduolys – tai J. Brazio bendrakursiai, kurių didžioji dauguma vaidina O. Koršunovo spektaklyje „Otelas“ (čia J. Brazys buvo režisieriaus asistentu ir svariai prisidėjo prie spektaklio pastatymo). „Žuvėdroje“ vaidmenis kuria Domantas Starkauskas, Sofija Gedgaudaitė, Gerda Čiuraitė, Džiugas Gvozdzinskas, Digna Kulionytė, Augustė Šimulynaitė, Džiugas Grinys, Karolis Norvilas, Audrius Antanavičius ir Aurelijus Pocius.

„Turėti tokius aktorius yra didžiulė dovana. Jie jau yra savotiški šeimos nariai. Supratau, kad tikroji kūryba gali gimti tik tokioje terpėje. Šioje terpėje esame vienas prieš kitą nuogi“, – teigia J. Brazys.

„Buvo etapas, kai nebenorėjau kurti Treplevo. Nesupratau jo, toli gražu nesižavėjau jo sprendimais, tačiau jaučiau, kad turiu jį būtinai sukurti. Ir ilgainiui ėmiau suprasti, pamačiau, kad jis labai jautrus, labai daug jausmų savyje turintis žmogus. Gal net labiau pajaučiau nei pamačiau. Panorau jį „nešti“, kažkaip jam padėti“, – mintimis dalinasi Treplevo vaidmenį kuriantis D. Starkauskas.

„Nina – jauna mergina, kuri nori tapti aktore, man nereikėjo toli nuo savęs bėgti. Ėmiausi kurti, nes atsisakyti būtų buvusi beprotybė. Man atrodo, kad suvaidinti Niną yra svajonė kiekvienai aktorei. Tai personažas, kuris labai daug patiria ir kinta pjesės metu, todėl yra daugybe erdvės kūrybai“, – įspūdžiais dalinasi Ninos vaidmenį kurianti S. Gedgaudaitė.

„Šiame spektaklyje visa atsakomybė krenta ant mūsų – aktorių – pečių. Nėra už ko slėptis, ir spektaklis pavyksta tiek, kiek sugebame susikaupti, apsinuoginti vieni prieš kitus ir žiūrovą, atsiduoti partneriui ir aukotis dėl jo“, – pasakoja Šamrajevo vaidmenį kuriantis Dž. Grinys.

Spektaklio scenografiją kuria pats J. Brazys. Kompozitorius – Mantas Mockus. Kostiumų dailininkė – Karolina Fiodoravaitė. Šviesų dailininkas – Mykolas Olšauskas.

Pasak režisieriaus, jo „Žuvėdra“ visų pirma – tai spektaklis apie paraližuojančią meilės idėją.

„Spektaklis pirmiausia apie paraližuojančią meilės idėją. Menininko ambiciją ieškant formos filtruoti realybę. Žuvėdra – paukštis, kurio simbolis kinta nuo žmogaus prisilietimo. Laisvė – tai kryžius, kurį nešant tik ir įmanoma išskleisti sparnus. Kas įvyksta su forma, kuri nebesugeba atlaikyti turinio? Kurdami „Žuvėdrą“ gerai pagalandome peilį ir visi įsipjovėme“, – pasakoja J. Brazys.

Antono Čechovo „Žuvėdra“ (rež. Jokūbas Brazys) – jau šį sekmadienį, kovo 19 d., 18 val., Rokiškio kultūros centre. Bilietus platina ticketmarket.lt