Naujame OKT/Vilniaus miesto teatro sezone – žmogus griūvančiame pasaulyje

Kokie mes esame karo Ukrainoje akivaizdoje? Kiek mumyse lieka žmogiškumo, kai vieną akimirką pasaulį sustabdo COVID pandemija, kitą akimirką jį ima plėšyti karas ir visa tai lydi gilios ekonominės krizės nuotaikos? Ar išties herojais galima tapti tik pavirstant visa griaunančiais antžmogiais, turinčiais galią, o atsakomybė ir žmogiškumas visiškai praranda vertę? O gal stiprybė yra sugebėjimas ištiesti ranką ir padėti kenčiančiam? Kaip neprarasti savęs griūvančiame pasaulyje? Atsakymų į šiuos klausimus paieškos – jau rugsėjo 18 d. spektakliu „Otelas“ prasidedančio 24-ojo OKT/Vilniaus miesto teatro sezono taikiklyje.

Viena iš esminių naujojo sezono ašių – tai Williamo Shakespeare’o „Otelas“, režisuotas O. Koršunovo. Čia pagrindiniai personažai pakliūna į Jago, žaidžiančio tamsiausiais jausmais lyg šiuolaikinis velnio influenceris, paspęstus spąstus. Jagas – tai pačiomis niekingiausiomis ir tuo pačiu žiauriausiomis priemonėmis valdžios siekiantis veikėjas, Dezdemona – tai pavyzdys, jog trapus, tačiau drąsus žmogus gali pamėginti sustabdyti griūvantį pasaulį. Otelas O. Koršunovo spektaklyje, suvokęs pragaištingus Jago kėslus, ne smaugia Dezdemoną, o bando ją išgelbėti. „Jagas yra dešinysis populistas. Jis tradicinėmis gėrio sąvokomis manipuliuoja savo naudai, taip išskaičiuojantis kitų poreikius ir baimes. Dabar pasaulyje yra Jago laikas ir mes puikiai matome, ką šiandien daro Jagai. Putinas yra absoliutus Jagas. Susiklosčius palankioms ekonominėms aplinkybėms pasaulyje, jam pasisekė pakelti Rusijos ekonomiką. Prisipildė žmonių šaldytuvai, augo gerbūvis. Putinu buvo patikėta, o po to prasidėjo: gniaužiamas laisvas žodis, Bolotnaja, nužudyti žurnalistai, istorija su Navalnu, manipuliacijos su rinkimais ir eilė surežisuotų karų. Galiausiai – karas Ukrainoje“, – apie „Otelo“ pataikymą į laiką kalba O. Koršunovas. „Otelas“ – jau rugsėjo 18 d., spalio 18 d. Vilniuje, spalio 26 d. Alytuje.

Po keleto metų pertraukos į sceną sugrįžta spektaklis „Pamišėlis” pagal ukrainiečių rašytojo Nikolajaus Gogolio kūrinį (rež. Oskaras Koršunovas). N. Gogolis pjesėje pamišimą traktavo kaip ligą, O. Koršunovo versijoje pamišėlis tampa pavojingu visuomenei – būtent tokį realų atvejį turime šiandien. „Tai pranašiškas spektaklis. Visi šie akcentai jau buvo sudėti statant spektaklį prieš keletą metų, tačiau išsipildė būtent dabar. Spektaklis užčiuopia patį laiko pulsą“, – pasakoja režisierius. „Pamišėlio“ sugrįžimas – jau rugsėjo 29, 30 d. Vilniuje.

„Pamišėlis“ sugrįžta ir į festivalių užsienyje programas. Jau gruodžio mėnesį spektaklis bus rodomas 27-ąjį kartą rengiamame Europos scenos menų festivalyje Timišoaroje (Rumunija).

Kurti ir rodyti aktualius, į laiko ritmą pataikančius spektaklius ir įtraukti į juos šiuo metu Lietuvoje gyvenančius ukrainiečius – tai esminiai naujojo sezono principai. Pradedame spektaklių rodymą su vertimu į ukrainiečių ir anglų kalbas.

24-ajame sezone „Otelą“ išvys ne tik Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų publika. Jau lapkričio mėnesį spektaklis bus rodomas didžiausio tarptautinio festivalio Ispanijoje „Temporada Alta“ programoje. Tai dešimtasis OKT/Vilniaus miesto teatro spektaklis, pristatomas šiame festivalyje.

Antono Čechovo „Žuvėdroje“ (šiame sezone bus rodomos O. Koršunovo ir jo mokinio Jokūbo Brazio „Žuvėdrų“ versijos) žmonių gyvenimus griauna nepamatuotos ambicijos. „Tai spektaklis pirmiausia apie menininko ambiciją ieškant formos filtruoti realybę. Laisvė – tai kryžius, bet tik jį nešant įmanoma išskleisti sparnus. Galiausiai, kas įvyksta su forma, kuri nebesugeba atlaikyti turinio?“, – pasakoja J. Brazys. Jo „Žuvėdra“ – rugsėjo 19 d. ir 22 d. , taip pat lapkričio 4 d. Vilniuje. Spektaklis bus rodomas tarptautinio festivalio „Sirenos“ programoje.

Ar savižudybė gali būti meilės išraiška? Ar savidestrukcija gali būti būdas kurti? Tai klausimai, į kuriuos atsakymų ieško „Fedros meilės“ kūrėjai. Čia pagrindinis veikėjas Hipolitas, slegiamas karališkosios šeimos šleifo, nusprendžia tiesiog atsiriboti nuo pasaulio ir toks jo atsiribojimas tampa tiek meilės, tiek pasaulio griovimu. L. Kutkaitės spektaklis – spalio 20 d., gruodžio 17 d. Vilniuje.

Griūvančio pasaulio modelis šeimoje

Neišpildytos viltys atsiskleidžia ir šeimos aplinkoje. Augusto Strindbergo „Pelikane“ (rež. Naubertas Jasinskas) menininkai klausia, kas šiandien yra šeima ir ar apskritai ši sąvoka dar funkcionuoja, taip pat analizuoja šeimoje kylančių smurtinių poelgių priežastis. „Pelikanas“ uždarys festivalį TRANS/MISIJOS BALTICUM Trakuose, rugsėjo 11 d., taip pat bus rodomas lapkričio 9 d. Vilniuje ir lapkričio 19 d. Alytuje.

Birutės Kapustinskaitės „Portalo“ (rež. Mantas Jančiauskas) personažas Audrius netekęs darbo įninka į žaidimą, padedantį atrasti „tikrąjį save“ ir „pakeisti“ savo gyvenimą. Ilgainiui Audrius tampa vis pasyvesnis gyvenime, vis aktyvesnis žaidimo siūlomose misijose. Kaip elgtis žmogui, kuomet virtuali realybė tampa tikresne nei tikras pasaulis? „Portalas“ su Mariumi Repšiu pagrindiniame vaidmenyje – spalio 7 d. ir gruodžio 13 d. Vilniuje.

Bertolto Brechto „Vestuvės“ (rež. Oskaras Koršunovas) – tai komedija apie papročių suirimą, absurdišką deformaciją to, kas kadaise buvo labiausiai sakralūs dalykai žmogaus egzistencijoje. Visgi, finale yra vilties, kad meilė viską nugalės. Intensyviausiai vasarą rodytas OKT/Vilniaus miesto teatro spektaklis „Vestuvės“ nemažina tempo ir rudenį – rugsėjo 28, 29 d. bus rodomas Kaune, rugsėjo 30 d. Vilniuje, spalio 9 d. Šiauliuose.

Griūvantis pasaulis ir psichologiniai lūžiai

Gyvenimus vis dažniau perplėšia trauminės ir netekčių patirtys. Spektaklio „Pirk dramblį“ pagal Dovilės Zavedskaitės pjesę (rež. E. Kižaitė) herojus, ankstyvoje vaikystėje netekęs savo noru iš gyvenimo pasitraukusių artimiausių žmonių, vis dar ruošiasi priimti ir suprasti, išgyventi tiesą. Tą tiesą, kurios aplinkiniai nesugebėjo įvardinti jam būnant mažam. Spektaklis žiūrovų lauks lapkričio 17 d. Vilniuje.

„Tu toks nepakeliamai lengvas!“ – ši Milano Kunderos garsiausio romano parafrazė, spektaklyje „Liučė čiuožia“ (rež. O. Koršunovas) pasakoma merginos Liučės savo vaikinui Feliksui, kalba apie santykius, kuriuos iš anksto nulemia žalojanti ir sunki tėvų gyvenimo našta. Kovojant su tokia našta vieninteliu išsigelbėjimu tampa nuolankumas ir ryžtas statyti tiltus tarp skirtingų žmonių ir skirtingų kartų – nors tai labai sunku, jauniems žmonėms tai pavyksta. Ir dar – šis spektaklis žiūrovams smagiai primena pašėlusius 2000-uosius, kai dar gyvenome visiškai kitame pasaulyje. „Liučė čiuožia“ žiūrovų lauks spalio 13, 14 d., gruodžio 19, 20 d. Vilniuje.

Birutės Kapustinskaitės „Detoksikacijoje“ (rež. Darius Gumauskas) rasti bendrą kalbą bando su priklausomybe kovojantis tėvas ir jo suaugusi dukra. Čia abi pusės tampa lygiaverčiais priešininkais – tokiais pat kandžiais, pažeidžiamais ir teisiais, tačiau, nepaisant nuoskaudų ir kaltinimų, tarp jų užsimezga žmogiškas ryšys. „Detoksikacija“ – spalio 9 d. Varėnoje, lapkričio 18 d. Vilniuje.

Kitos Birutės Kapustinskaitės pjesės „Terapijos“ (rež. Kirilas Glušajevas) herojėms susivokti padeda sunki onkologinės ligos tikrovė ir artėjančios mirties neišvengiamybė. Ir visgi, jos randa vidinės stiprybės, leidžiančios blaiviai ir netgi pro humoro prizmę pažvelgti į dabartį. Tai – trapaus žmogaus stiprybė. „Terapijos“ – spalio 12 d. Radviliškyje, lapkričio 29 d. Kaune, lapkričio 30 d. Panevėžyje, gruodžio 4 d. Vilniuje.

Ar pasaulis ima griūti kai supranti esąs „kitoks“?

Darius Gumauskas spektaklyje „Mongolija“ klausia, kodėl žmonės turintys Dauno sindromą vis dar gyvena tarsi atskiruose „getuose“, juos sutikę sutrinkame, o vaikams liepiame nežiūrėti, nes negalime atsakyti į jų klausimus, kodėl tas žmogus yra „kitoks“? „Mongolija“ – spalio 21 d. Rokiškyje, lapkričio 16 d. Vilniuje.

Kamilė Gudmonaitė kartu su negalią turinčių aktorių grupe spektaklyje „Šventė“ kuria tokią atmosferą, kur žiūrovai apskritai nebemato negalios – jie mato tik labiausiai įgalius, laisvus žmones, kurie švenčia savo egzistavimą, savo gimimą, patį gyvenimą. „Šventę“ švęsime jau rugsėjo 24 d. Vilniuje, festivalio „Sirenos“ programoje.

Kitame savo spektaklyje „Trans trans trance“ K. Gudmonaitė klausia, kur baigiasi lytis? Ar galima būti ir vyru, ir moterimi vienu metu? Ar moteriškumas ir vyriškumas yra socialinis konstruktas, ar prigimties dėsnis? Atsakymų ieškosime spalio 3 d. Klaipėdoje, lapkričio 11 d. Vilniuje.

OKT/Vilniaus miesto teatro spektaklių pristatymą Lietuvos regionuose iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

24-ojo sezono repertuare – daugiau kone 20 spektaklių

Naujajame sezone OKT/Vilniaus miesto teatras rodys ne tik šiuos išsamiau pristatytus spektaklius. Iš viso repertuare bus rodoma kone 20 spektaklių, tarp kurių – tiek publikos pamėgti ir užsienio festivalių įvertinti O. Koršunovo pastatymai, tiek jaunųjų režisierių kūrybiniai ieškojimai.

Tarp repertuare rodomų O. Koršunovo spektaklių – Williamo Shakespeare’o „Hamletas“, Ivano Vyrypajevo „Šokis Delhi“.

Baltarusių opozicijos režisierius Aleksandras Marčenko ir lietuvių aktorė Edita Užaitė kvies į spektaklį „Nuoga“ pagal Milos Fakhurdinovos pjesę. Aktorė spalio 6 d. žiūrovų lauks Visagine, spalio 10 d. ir gruodžio 7 d. Vilniuje. Beje, jau spalio mėnesį pastarasis spektaklis bus rodomas Taline (Estija). Jaunas režisierius Artiomas Rybakovas žiūrovų lauks spektaklyje pagal I. Vyrypajevo pjesę „Vapsvos“.

Visomis įmanomomis žiaurumo liepsnomis liepsnojančio karo Ukrainoje ir nagus vis dar rodančios COVID pandemijos akivaizdoje OKT/Vilniaus miesto teatras, kaip visada, išliks produktyvus ir bandys ne tik „pagauti“ esamąjį laiką, tačiau ir nuspėtį bei aplenkti jį.