„Tai valandos trukmės meditacija, padedanti nurimti. Čia yra visko: fizinio nepatogumo, protesto prieš aplinkybes, ironijos ir šmaikštumo, kurie atveda į giliausią skaudantį tašką, užduoda dar neatsakytą klausimą“, – paklausus, ką dabartiniais nuolatos kratančiais laikais mums gali suteikti jos spektaklis „Nuoga“, nedvejodama atsakė aktorė Edita Užaitė.
„Nuoga“ yra debiutinė dramaturgės Milos Fakhurdinovos pjesė. Tai visiškai dokumentinis kūrinys – vienintelis neatitikimas yra tai, jog Mila, prabuvusi Indijoje devynis mėnesius, suprato, jog jai trūksta medžiagos, todėl sugrįžo ten antrąkart ir prabuvo dar tris mėnesius. Pjesė „Nuoga“ – tai dramaturgės dviejų patirčių kompiliacija, itin artima ir pačiai E. Užaitei.
„Ši pjesė ir jos herojės išgyvenimai man iš tiesų labai artimi ir suvokiami. Net keista buvo, kaip lengvai mokiausi tekstą. Žinoma, galbūt ir dėl to, kad pati verčiau pjesę į lietuvių kalbą. Bet kokiu atveju, „Nuogos“ tekstas man buvo labai savas“, – pasakoja E. Užaitė.
Spektaklį režisuojantis Aleksandras Marčenko – baltarusių opozicijos režisierius, aktorius, teatrinių projektų kuratorius. A.Marčenko sukurti spektakliai pristatyti tarptautiniuose festivaliuose Europoje. Būtent jis pasiūlė E. Užaitei šią pjesę.
„Su režisieriumi susipažinau savo balso ieškojimo Mokytojos Olgos Polevikovos dėka. Po 17 metų buvimo scenoje, vieno spektaklio metu supratau, kad šneku „ne savo balsu“ – tai man buvo toks sukrėtimas! Supratau, kad nemoku kvėpuoti, kalbėti savo tembru – žodžiu, tapo neaišku, ką aš veikiau scenoje visus tuos metus. Olga manęs paklausė: „Edita, ko sieki? Ką darysi?“ Ir aš visiškai nepagalvojusi leptelėjau: „Noriu sukurti mono spektaklį“. Pasielgiau visiškai taip, kaip mano būsimo spektaklio herojė. Olga mane supažindino su jaunu talentingu žmogumi Saša Marčenko, o jis man pasiūlė pjesę, kurią atsivertusi pradėjau juoktis balsu. Tai taip priminė mano pačios patirtis“, – spektaklio gimimo pradžią prisimena E. Užaitė.