Oskaro Koršunovo „Otelas“ pristatomas Shakespeare’o festivalyje Gdanske

Naujausio Oskaro Koršunovo spektaklio „Otelas“ premjera turėjo įvykti teatriniais Kanais vadinamame Avinjono festivalyje. OKT/Vilniaus miesto teatro trupei buvo patikėta atidaryti šį prestižinį festivalį, tačiau viską nubraukė prasidėjusi pandemija, įšaldžiusi tarptautinių festivalių šurmulį net dviems metams. Visgi, tarptautinė „Otelo“ premjera atėjo – jau šiandien, rugpjūčio 4 d. spektaklis bus pristatytas tarptautiniame Shakespeare’o festivalyje Gdanske (Lenkija), autentiškame „Globe“ teatre. „Vienas svarbiausių jubiliejinio festivalio programos akcentų“ – taip vilniečių „Otelą“ įvardija festivalio Gdanske organizatoriai.

Jubiliejinėje 25-ąjį kartą rengiamo Shakespeare’o festivalio programoje – tokie garsūs vardai, kaip portugalas Tiago Rodrigues, belgas Jan Lauwers ir jo Needcompany. Čia pristatytos bene visos O. Koršunovo sukurtos W. Shakespeare’o kūrinių interpretacijos: „Vasarvidžio nakties sapnas“, „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“, „Hamletas“, „Miranda“. Šis festivalis ne vienam OKT/Vilniaus miesto teatro pastatymui tapo tramplinu į didžiuosius Europos festivalius.

O. Koršunovo „Otelo“ tarptrautinė premjera įvyks autentiškai atkurtame „Globe“ teatre. Tai pirmas už Didžiosios Britanijos ribų esantis teatras, sukurtas pagal Shakespeare’o teatro modelį. Kaip rodo istorijos šaltiniai, anglų aktoriai pirmą kartą į Gdanską atvyko ir Shakespeare’o dramas vaidino dar 1601 m., esant gyvam pačiam dramaturgui. Spektakliai vykdavo senojoje fechtavimo mokykloje. Būtent jos vietoje iškilo autentiškas „Globe“ teatro modelis, į kurio sceną jau trečiadienį lips O. Koršunovo „Otelo“ aktoriai.

„Otelas“ – ne pirmas O. Koršunovo spektaklis, pristatytas Gdansko „Globe“ teatro scenoje. Prieš ketverius metus čia sėkmingai parodyta „Žuvėdra“ pagal Antono Čechovo pjesę. Spektaklis buvo rodomas Lietuvos teatro savaitės Gdanske metu.

Prasidėjusi COVID-19 pandemija nubraukė ne tik tarptautines „Otelo“ gastroles. Apskritai buvo išbraukti dveji metai iš spektaklio gyvenimo. Trupė nuolat repetavo, tačiau artėjant akistatai su žiūrovais atsimušdavo į pandemijos sieną. Jau sukurtas spektaklis ne kartą buvo tasri „užšaldytas“, tačiau pasak O. Koršunovo, nėra tokių šaldytuvų, kurie išsaugotų teatro gyvasties šviežumą, tad aktoriai vis sugrįždavo į repeticijų procesą.

„Visi tikėjomės antros bangos, bet kad jis smogs taip, negalėjo prisisapnuoti net košmare. Kilo klausimas, repetuoti ar nerepetuoti? Nusprendėme repetuoti. Į repeticijas ėjome kaip į karą. Sunku paaiškinti ne teatro žmonėms, ką reiškia šiandien repetuoti visu pajėgumu, kai žinai, jog rytoj viskas gali sustoti. Aktoriai kaip partizanai, su kaukėmis ir dezinfekcinio skysčio buteliukais, slinko iš viešbučio į teatrą ir atgal. Repeticijos trukdavo nuo dešimtos valandos ryto iki pirmos valandos nakties. Nuo įtampos ir streso man iki 34,5 laipsnio nukrito temperatūra. Visi supratome – jei nepadarysime dabar, po karantino, atsidarius teatrams ir visiems spėriai pradėjus dirbti tiesiog nebegausime laiko repeticijoms jokiame teatre. Visų kuriančių vienybė buvo tokia tvirta, kad COVID’o dalgis suskilo į šipulius lyg pievoje užšokęs ant akmens. Niekas nesusirgo. Visi atidavė visas jėgas ir sukūrė didelio formato daugiasluoksnį spektaklį“, – pasakoja O. Koršunovas.

Pasak O. Koršunovo, teatras, ypač klasikos pastatymai turi būti ne šiuolaikiški, „pataikantys“ į laiką, o aplenkiantys jį, nuspėjantys ir perspėjantys. Ne išimtis ir „Otelo“ pastatymas – prieš daugiau nei du metus pradėtas kurti spektaklis nuspėjo dar vieną šiandienos socialinę grimasą ir jau spėjo iššaukti nemažai aštrių diskusijų visuomenėje.

„Rasinių ir kitų skirčių nepaisančią Otelo ir Dezdemonos sąjungą Shakespeare’o laikais galėtume vadinti visiškai netradicine šeima. Šiandien Lietuvoje mes ypatingai stipriai išgyvename „tradicinės šeimos“ susidūrimą su netradicine šeima, socialine lytimi ir panašiais dalykais. Iš esmės tai yra tradicinio ir naujojo pasaulių sankirta, vis besikartojanti Europoje nuo pat viduramžių. Jos matrica sukasi Shakespeare’o tragedijose. Ši dilema yra viena iš priežasčių, kodėl Otelą vaidina tamsiaodė moteris. Tai suteikia mums juntamą suvokimą, kokias tradicines ribas peržengia Dezdemona“, – teigia režisierius.

Pagrindinį Otelo vaidmenį režisierius patikėjo aktorei Oneidai Kunsungai – Vildžiūnienei. Dezdemonos vaidmenyje – Digna Kulionytė. Jagas – Saulius Ambrozaitis. Spektaklyje taip pat vaidina Sofija Gedgaudaitė, Karolis Norvilas, Miglė Navasaitytė, Gerda Čiuraitė, Džiugas Gvozdzinskas, Aurelijus Pocius, Džiugas Grinys, Domantas Starkauskas. „Otelo“ aktorių branduolys – tai jauniausia O. Koršunovo mokinių karta.

„Otelo“ scenografijos autoriai – O. Koršunovas ir Julija Skuratova. Kostiumų dailininkė – J. Skuratova. Kompozitorius – Antanas Jasenka. Gitaros improvizacijų autorius ir atlikėjas – Džiugas Gvozdzinskas. Choreografė – Vesta Grabštaitė. Šviesų dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas. Literatūros konsultantas – Kasparas Pocius. Režisieriaus asistentas – Jokūbas Brazys.

Williamo Shakespeare’o „Otelas“ (rež. Oskaras Koršunovas) tarptautiniame Shakespeare’o festivalyje Gdanske (Lenkija) – jau šį trečiadienį, rugpjūčio 4 d. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.