O. Koršunovo spektakliui „Žmogus iš Podolsko“ – turo po Lietuvą ir gastrolių Ispanijoje išbandymas

Veiksmas vyksta vienoje iš tipinių Maskvos policijos nuovadų. Sulaikytasis laukia įprastos procedūros – ne itin mandagios, švelniai tariant, kiek grubios apklausos ir paaiškinimo, kuo prasikalto. Staiga tardymas virsta intelektualia paskaita, kurią veda pareigūnai, puikiai išmanantys struktūralizmą ir žinantys industrial muzikos dievukus. Apie tai – naujausioje režisieriaus Oskaro Koršunovo premjeroje „Žmogus iš Podolsko“ pagal tikra bomba Rusijoje tapusią Dmitrijaus Danilovo pjesę. Jau šiandien, lapkričio 7 d., pasirodymu Jonavoje trupė pradeda intesyvų turą po Lietuvą, o lapkričio 30 d., festivalyje „Temporada Alta“ Žironoje (Ispanija) įvyks tarptautinė „Žmogaus iš Podolsko“ premjera.

„Žmogus iš Podolsko“ buvo D. Danilovo, parašiusio eilę garsių knygų, debiutas dramaturgijoje, „nunešęs stogą“ ir tapęs pjese nr. 1 Rusijoje. 2018 m. dramaturgui už šią pjesę įteiktas pagrindinis šalies teatrinis apdovanojimas Auksinė kaukė.

„Šiandien švelnioji propaganda skleidžiasi per kūrybingumą, o nuomonės formuojasi per aukščiausio lygio televizijos šou, debatus. Niekas primygtinai net neperša vienos tiesos. Tiesiog pasitelkiant visą įmanomą sofistinę argumentaciją kuriama ta tikrovė, kokią norima turėti. Norima tikrovė kuriama per gražųjį paviršių ir besąlygišką pozityvizmą – šou, intelektualinius žaidimus, aukštąją teatro kultūrą, šiuolaikinį meną. Na, ir žinoma visus užburiančią profesionalią TV. Tokiai švelniai propagandai sunku priešintis ir lengva prarasti tikrovę tokią, kokia ji yra, o ne tikrovę iš didžiosios raidės, kuri yra suformuota už tave. „Žmogaus iš Podolsko“ situacija – tai paprastas įvykis paprastoje policijos nuovadoje. Nieko ypatingo neįvyksta – tik staiga atskleidžiamas, kaip „Matricos“ filme, tikrovės netikrumas, nelaisvės narvas, kuris visiems atrodė kaip beribės laisvės visata. Šią pjesę statau Lietuvoje, nors ji ir turi daug tik Rusijai būdingų ypatumų, bet vis dėlto panaši matrica veikia ir čia – mes dažnai patys norimus dalykus, apgaudinėdami save ir kitus, įprasminame kaip esamus. To labai daug ir mūsų politikoje, mūsų tiek dabarties, tiek praeities suvokime – tad neišvengiamai ir mūsų dabar kuriamoje ateityje“, – teigia režisierius Oskaras Koršunovas.

Šiandienos spektaklis Jonavoje pradeda itin intensyvų „Žmogaus iš Podolsko“ turą po Lietuvą. Dar iki kovo mėnesio spektaklis bus parodytas daugiau nei dešimtyje Lietuvos miestų. Lapkričio 12 d. aktoriai žiūrovų lauks Molėtuose, gruodžio 13 d. – Vilkaviškyje, gruodžio 16 d. – Jurbarke, sausio 28 d. – Kaune, sausio 29 d. – Elektrėnuose.

Vasario mėnesį jau suplanuoti keturi „Žmogaus iš Podolsko“ gastrolių taškai. Vasario 12 d. spektaklis atvyksta į Panevėžį, vasario 13 d. – į Radviliškį, vasario 18 d. – į Telšius, vasario 19 d. – į Klaipėdą.

Gatroliuodami po Lietuvą spektaklio kūrėjai neužmirš ir vilniečių. OKT Studijoje „Žmogus iš Podolsko“ bus rodomas gruodžio 10, 12 d., sausio 4 d. ir vasario 16, 24 d.

Jau lapkričio 30 d. spektaklio trupės laukia tarptautinė premjera festivalyje „Temporada Alta“ Žironoje (Ispanija). Tai neabejotinai didžiausias ir vienas svarbiausių teatro festivalių, rengiamų Ispanijoje. Pasirodymas šioje scenoje dažnam režisieriaus O. Koršunovo spektakliui tapo tramplinu į kitas Europos ir ne tik scenas.

O. Koršunovo „Žmogus iš Podolsko“ paliko itin didelį įspūdį žurnalistui, laidų vedėjui, rašytojui Andriui Tapinui. „Labai rekomenduoju“, – toks buvo A. Tapino verdiktas pasibaigus spektakliui.

„Pusantros valandos pralekia žaibiškai. Per jas ne tik juokiesi, bet ir kraupsti, sėdi sustingęs, galvoje dėlioji skirtingas tolesnio veiksmo interpretacijas ir kraipai galvą, kai jos nepasitvirtina“, – po „Žmogaus iš Podolsko“ rašė A. Tapinas.

„Dar nejaukiau suprasti, kad žiūri į realią šiuolaikinės Rusijos visuomenės smegenų plovimo alegoriją, tik policininkų funkcijas ten atlieka visur esantys federaliniai propagandos TV kanalai. Kam mums tave mušti, kai galima praplauti smegenis ir įrodyti, kad Podolskas ne ką prastesnis už Amsterdamą. Jis tiesiog kitoks. Ir kam keliauti į tą supuvusią Europą, kai ne prastesnių vaizdų gali prisižiūrėti važiuodamas elektrinius traukiniu iš Podolsko į Maskvą. […] Bet ar tik Rusiją galime įžvelgti spektaklyje? Juk ir mes patys savo šalyje norėtume konstruoti absoliutaus pozityvo tikrovę su gražiausiomis merginomis, skaniausiu alumi ir neribotomis galimybėmis. Seniai karo nebuvo, ar ne?“, – tęsia A. Tapinas.

Spektaklyje vaidmenis kuria ne tik teatre, bet ir kine bei televizijoje matyti aktoriai. Pagrindiniame Žmogaus iš Podolsko vaidmenyje – Šarūnas Zenkevičius. Pirmojo policininko vaidmenį kuria Marius Repšys. Policijos viršininkė – Giedrė Mockeliūnaitė. Žmogus iš Mytiščių – Marius Čižauskas. Antras policininkas – Rytis Saladžius ir Paulius Tamolė.

Spektaklio prodiuseriai – OKT/Vilniaus miesto teatras ir RAION.