Paaiškėjo dramaturgijos konkurso „Dramos teritorija“ nugalėtojai

87 autoriai ir 87 pjesės – tiek dalyvių sulaukė OKT/Vilniaus miesto teatro surengtas naujosios lietuviškos dramaturgijos konkursas „Dramos teritorija“. Komisijos diskusijose gana greitai paaiškėjo finalinis dešimtukas, tačiau nugalėtojui ir prizininkams išrinkti prireikė ilgų posėdžio valandų. Buvo nuspręsta skirti pirmą, antrą ir dvi trečias vietas.

Nugalėtoją ir prizininkus išrinko autoritetinga komisija, sudaryta iš skirtingų sričių profesionalų. Tai režisierius, OKT/Vilniaus miesto teatro meno vadovas Oskaras Koršunovas, dramaturgai Marius Ivaškevičius, Birutė Kapustinskaitė, Hugo Ader, teatrologė, profesorė Ramunė Marcinkevičiūtė, prodiuserė Audra Žukaitytė ir filosofas, mokslų daktaras Kasparas Pocius.

„Gavome tikrai daug įdomių pjesių, parašytų labai skirtingomis temomis. Komisijos narių nuomonės skyrėsi – tarp jų favoritų buvo net dešimt pjesių. Norime paskelbti ne tik prizininkų trejetą, bet ir komisijos išskirtą dešimtuką, nes jame esančios pjesės patekę į gero režisieriaus ir geros komandos rankas gali vystytis į stiprų dramos kūrinį“, – apie konkursą pasakoja O. Koršunovas.

„Atrinktos pjesės labai skiriasi stiliumi, forma ir temomis, todėl džiaugiuosi, kad skirtingi balsai buvo pastebėti. Norėjome paminėti ir į trumpąjį sąrašą patekusius kūrinius ir paskatinti autorius nepaleisti rašymo, nes jų tekstai ir minties kryptys pasirodė verti diskusijų. Labai džiaugiuosi šia Oskaro Koršunovo teatro iniciatyva, atvėrusia duris pjesių autoriams, pasirodo, rašančių ar norinčių rašyti tikrai nemažai, tikiuosi, kad tradicija tęsis. Dramaturgija yra pagavi laikui, čia ir dabar esančioms temoms, gali matyti kuo gyvena autoriai ir jų aplinka – tai labai įdomi mąstymo ir laikmečio fiksavimo forma, todėl kuo daugiau paskatinimo, kuo daugiau dėmesio lietuviškai dramaturgijai skirsime – tuo gyvesnį teatrą turėsime“, – džiaugiasi B. Kapustinskaitė.

„Iš karto į akis krito tai, jog daugumoje pjesių buvo kalbama apie visuomenės psichinę sveikatą, o tai, be abejo, byloja apie didžiulę tarp mūsų tvyrančią įtampą. Taipogi ne viename kūrinyje jaučiamas karo alsavimas, vienoje pjesėje net kalbama apie sušaudomus karo pabėgėlius. Apibendrindamas tendencijas išskirčiau tai, kad autoriai remiasi ne pačiu gyvenimu, ne savo gyvenimiškąja patirtimi, o teatro ir kino patirtimi, todėl pjeses rašo tarsi režisieriai, o ne dramaturgai“, – pasakoja H. Ader.

Pirmą kartą surengto „Dramos teritorijos“ konkurso nugalėtoja tapo Goda Simonaitytė. Komisijos nuomone, jos pjesė „Šūdmala“ šiemet buvo verčiausia pirmosios vietos. Dramaturgei atiteko pagrindinis prizas, įsteigtas privačių rėmėjų – 6000 eur.

Antrąją vietą pelnė Romas Zabarauskas. Už pjesę „Gaisras“ jam atiteko 1500 eur piniginis prizas.

Trečiąją vietą pasidalino du autoriai. Tai Marija Dautartaitė ir jos pjesė „Urna“ bei Andrius Vaišnys ir jo pjesė „Kur yra Afrika?“. Jiems atiteko po 500 eur piniginės premijos.

Komisija taip pat nori paminėti likusias pjeses, patekusias į finalinį dešimtuką (atsitiktine tvarka). Tai Pauliaus Ignatavičiaus „Kol mirtis mus sujungs“, Edward Saszko „Vikingas“, Ievos Marijos Sokolovaitės „Apgultis“, Ivetos Volungevičiūtės „Vyturiai“, Liutauro Degėsio „Žaislų namai“ ir Nijolės Kliukaitės – Kepenienės „Sakalai mumyse“.

„Nors tarp 87 konkursui pateiktų pjesių dominavo realistinės, buitinės, dabartį apsvarstančios tematikos kūriniai, įsiminė ir pjesės istorinėmis ar kultūros istorijos temomis, intertekstualūs, intelektualinę erudiciją parodantys darbai, kurta psichologinėmis ir filosofinėmis temomis. Aptarinėjamas skirtingų socialinių sluoksnių ir grupių gyvenimas, šeimos problemos, paliečiami ilgalaikių asmeninių ir visuomeninių traumų padariniai, fantazuojama apie dabartį ir ateitį. Dramaturgijos konkursas vertingas ne tik tuo, kad išlaisvina rašančiųjų kūrybinius impulsus, bet ir tuo, kad gerai parodo, kas vyksta mūsų visuomenės kolektyvinėje sąmonėje ir pasąmonėje. Be to, eksperimentuojama renkantis ne tik kūrinio siužetą, bet ir formą – šalia gerai „sukaltų“ pjesių pasirodo ir avangardo, absurdo dramaturgijos bandymai ir sekimai“, – pasakoja K. Pocius.

Festivalio organizatoriai sieks, kad pjesės nenugultų į stalčius, o būtų matomos ir prieinamos tiek skaitytojams, tiek režisieriams ir aktoriams. Autoriams sutikus jos atsidurs virtualioje bibliotekoje. Taip pat planuojami geriausiai įvertintų pjesių vieši skaitymai ir autorių kūrybinė stovykla, kurioje jie susitikę galėtų tobulinti savo kūrinius, tačiau šioms veikloms nebuvo gautas finansavimas. Visgi, organizatoriai bandys ieškoti privataus finansavimo ir įgyvendinti šį „Dramos teritorijos“ etapą, o vėliau pakviesti ir į antrąjį konkursą.